Perforuotas apendicitas: veiksniai, įtakojantys pooperacinių komplikacijų dažnį

Abstract

Įvadas: Ūminis apendicitas yra viena dažniausių chirurginių ligų pasitaikančių kasdieninėje vaikų chirurgijos praktikoje. Apie trečdalis visų ūminių apendicitų komplikuojasi perforacija ar gangrena. Tačiau iki šiol perforuoto apendicito gydymas yra diskusijų objektas. Nuomonės taip pat išsiskiria ir dėl operacinio būdo pasirinkimo, drenų reikalingumo, antibiotikoterapijos ir hospitalizavimo trukmės. Tikslas: Mūsų darbo tikslas buvo įvertinti perforuotų apendicitų chrakteristikas, gydymo metodikas, pooperacines komplikacijas ir veiksnius, kurie gali daryti joms įtaką. Metodai: Atlikome retrospektyvinę LSMUL KK Vaikų chirurgijos skyriaus duomenų analizę nuo 2010 iki 2015 m.. Analizavome atvejus, kuriuose 1-17 metų vaikams diagnozuotas perforuotas apendicitas ir taikytas chirurginis gydymas. Iš viso buvo peržiūrėti 253 atvejai. Atsižvelgėmė į amžių, lytį, simptomus ir jų trukmę, uždegiminius rodiklius, patologiniai radinius ultragarsinio tyrimo metu, operacijos pobūdį, komplikacijas, bakterinių pasėlių iš pilvo ertmės rezultatus, antibiotikus ir jų trukmę bei hospitalizacijos laiką. Statistinė analizė buvo atlikta su IBM SPSS Statistics 22.0 paketu. Rezultatai: Tiriamųjų grupė buvo sudaryta iš 253 pacientų, iš kurių 95 (37.5%) buvo mergaitės ir 158 (62.5%) berniukai. Vidutinis pacientų amžius buvo 10.44 (SD ± 4.60) metų. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai buvo šie: pilvo skausmas (n=250, 98.8%), karščiavimas (n=225, 89.3%), pykinimas ir vėmimas (n=166, 65.9%) ir viduriavimas (n=63, 25%). Vidutinė simptomų trukmė buvo 49.9 valandos (SD ± 37.7). Didžiajai daliai ligonių nustatyta kraujyje leukocitozė (n=197, 92.1%) ir stebėtas pakilęs CRB (n=133, 64.6%), kurio vidutinė reikšmė buvo 102 mg/l (SD ± 92). Ultragarsinis tyrimas buvo atliktas visiems pacientams, iš kurių 212 (89.8%) atvejų buvo rasti patologiniai pakitimai, [...].