Paliatyviosios pagalbos samprata ir principai

Abstract

Paliatyviosios pagalbos (PP) apibrėžimas evoliucionavo keletą metų ir priklausė nuo paliatyviosios pagalbos plėtros įvairiose šalyse. PP apibūdinama kaip sritis, kuri nepriklausomai nuo organų būklės, amžiaus, ligos ar patologijos tipo tenkina specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius [10]. Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą. Etimologiškai paliatyvioji pagalba suprantama kaip nepagydomų ligonių sveikatos problemų mažinimas. Tai pagalba tiems, kuriems gydomoji medicina padėti negali, todėl teikiama pagalba, mažinanti simptomus, ligonio kentėjimą [5]. Mokslininkai D. Clark ir J. Seymur, kalbėdami apie skausmo malšinimą, vartoja žodį palliation ir analizuoja jį dviem aspektais. Pirmasis aspektas remiasi lotyniškojo žodžio palla (drabužis) ar pallium (apsiaustas) reikšme, o tai inicijuoja žmogiškojo veiksmo pasyvumą, lyg pats žmogus nieko negali daryti [1]. Antrasis aspektas remiasi indoeuropietiškąja tradicija, kuri paliatyviąją priežiūrą supranta kaip skydą – saugią priemonę apsaugoti pacientą nuo simptomų agresyvumo [4]. Be sąvokos paliatyvioji priežiūra (angl. palliative care), dar vartojama sąvoka paliatyvioji medicina (angl. palliative medicine), kuri apibrėžiama kaip specialus gydymo būdas, jungiantis įvairias medicinos disciplinas: farmakoterapiją, chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją, imuninę terapiją, siekiant užtikrinti paciento, sergančio nepagydoma liga, fizinę, psichologinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Ji nesiekia išgydyti, bet siekia pagerinti paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę [3]. [...].