Ekslibrisai gydytojams
Author | Affiliation |
---|---|
Lietuvos gydytojų sąjunga | |
Sivakovaitė, Aistė | |
Date |
---|
2017-12-27 |
ISBN 9978-9986-9265-7-3 (klaidingas). Autoriai nurodyti antraštinio lapo kitoje pusėje ir knygos gale, p. 391.
Ekslibrisų gydytojams autorių rodyklė: p. 385-390.
Šio amžiaus pradžia Lietuvoje pažymėta mūsų visų bendru darbu kuriant Nepriklausomą valstybę, o gydytojams – laisvos šalies sveikatos sistemą. Kiekvienas Jūsų ant šio aukuro padėjote savo auką – vakarus, naktis ir poilsio dienas, praleistas ne šeimose, o ligoninėse, už alinantį darbą gaunant menką atlygį/ Nuo idėjos, gimusios Lietuvos gydytojų sąjungoje – Nacionalinės sveikatos koncepcijos – iki sveikatos sistemos, kuria šiandien galime didžiuotis ir oriai būti lygūs tarp lygių, pasaulinio lygio pasiekimų, pripažinimo ir pagarbos tarptautinėje bendruomenėje. Kiekvieno Jūsų asmeninis indėlis toks pat reikšmingas, kaip XX a. pradžios patriotų, tuomet skelbusių šalies Nepriklausomybę ir kūrusių jos pagrindus. Jūs nė nesusimąstote, kad keliaujate tuo pačiu, kaip mūsų mokytojai, keliu. Deja, šis laikmetis užaugino ir skaudulį – didžiausią gydytojo profesijos nuvertinimą visuomenės akyse. Gydytojų bendruomenė kenčia nuo nepagarbaus požiūrio ir neteisingo vertinimo. Dar niekada nereikėjo tiek pastangų ir jėgų kovoti už save ir savo pacientą. Šis Lietuvos gydytojų sąjungos leidinys parodo ir primena, kad mūsų kasdienio darbo įvertinimas tikrai nedingo ir tai mums primena mūsų pacientai. Pirmoje knygoje "Atminties ženklai gydytojams" (2012 m.) po akmenėlį surinktas visuomenės pagarbos ir gydytojų darbo įamžinimas. O šį kartą pristatome asmeninių padėkos gydytojams ženklų – ekslibrisų (lot. ex libris – iš knygų) leidinį/ Versdami šios unikalios knygos puslapius Jūs atrasite mažuosius grafikos meno kūrinius, menininkų, gydytojų ir pacientų, šeimų istorijas. Niekas negali uždrausti žmogui reikšti savo dėkingumo, kai jis patiria tą ypatingą ryšį su gydytoju, prisilietusiu prie svarbiausių – gyvybės, mirties, gyvenimo išsaugojimo – akimirkų. Noras padėkoti gydytojui yra natūralus, jis buvo, yra ir bus. Padėka randa gausybę formų,
net ir tokių, kurios nepaiso teisinių ar kitų kategorijų. Šiuo atveju padėka virto menu...
This century is the period of hard work carried out by Lithuanian people. Together we made lots of efforts to restore our independent State, while medical doctors have been especially interested in the creation of the health care system of our independent country. Each of us contributed stayed late, spent our nights and rest days in hospitals and not with our families, while earning not so much, yet doing lots of exhausting work/ We started with the idea of National Health Concept which first had been introduced in the Lithuanian Medical Association. Today, we are proud of our health care system, because now we are not different from other countries. We have world-class achievements in medicine and deserved recognition, and respect from international community.. It should be emphasized that a personal significant contribution made by each of us equals to the deeds of Lithuanian patriots of the beginning of the 20th century - they decided to restore independence of Lithuania and worked eagerly to create the foundations of the young state. Have you ever thought about this? Yes, today, we are following the same path as our teachers did. Unifortunately, this period has been slightly painful for us: medical doctor profession has become undervalued. The community of medical doctors is suffering from disrespectful attitude and insufficient appreciation. First time in our history, we need to fight for ourselves, making lots of efforts and thinking about our patients. This publication, issued by the Lithuanian Medical Association, demonstrates that appreciation of our routine work has not disappeared for ever. Our patients do not allow society to forget our merits. In 2012, by publishing Works to the Memory of Doctors ("Atminties ženklai gydytojams"), the first our book, in one place we gathered the facts of public respect that our doctors deserved because of their work. [...].