Vaikų ir suaugusiųjų lėtinių ligų rizikos veiksnių sąsajos: Kauno kohortos tyrimas

Abstract

Įžanga. Ankstyvos profilaktikos pagrindimui būtina ţinoti, ar vaikystėje nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos veiksnių lygiai yra susiję su suaugusiųjų LNL rizikos veiksniais. Atliktų kohortinių tyrimų duomenys pateikia prieštaringus rezultatus. Tikslas. Įvertinti LNL rizikos veiksnių pokyčius nuo vaikystės (12–13 metų) iki vidutinio amţiaus (48–49 metų) Kauno kohortoje. Metodika. Kauno kohortinis tyrimas pradėtas 1977 m. kaip sudėtinė tarptautinio Juvenilinės hipertenzijos tyrimo dalis. Pirmasis sveikatos patikrinimas atliktas penkiolikoje atsitiktinai atrinktų Kauno miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, kuriose buvo ištirti 1082 (90,5 proc.) šeštų klasių moksleiviai, gimę 1964 m. Tyrimo metu jiems buvo 12–13 m. 2012–2013 m., t.y. praėjus 35 metams po pirmojo sveikatos patikrinimo, tiriamieji buvo pakartotinai pakviesti pasitikrinti sveikatą. Atlikus tirto kontingento gyvenamosios vietos patikslinimą bei mirusių asmenų identifikavimą Lietuvos gyventojų registre, nustatyta, kad dalyvauti tyrime gali 794 pirmame sveikatos patikrinime dalyvę asmenys. Sveikatos patikrinime dalyvavo 507 tiriamieji (63,9 proc. galėjusių dalyvauti). Tiriamiesiems atlikti ūgio ir kūno svorio matavimai. Kūno svorio vertinimui skaičiuotas kūno masės indeksas (KMI): KMI = svoris (kg)/ūgis2(m). Vaikų kūno svoris vertintas pagal Tarptautinės darbo grupės kovai su nutukimu (angl. International Obesity Task Force, IOTF) pateiktas ribines KMI vertes, atsiţvelgiant į vaiko amţių ir lytį [1]. Suaugusiųjų kūno svoris vertintas pagal PSO rekomendacijas: KMI≥30 kg/m2 – nutukimas. Arterinis kraujospūdis (AKS) buvo matuotas 2 mmHg stulpelio tikslumu gyvsidabriniu sfigmomanometru dešinėje rankoje, tiriamajam sėdint. Matavimai atlikti 3 kartus kas 3 minutes. Vertinant AKS, buvo apskaičiuota vidutinė trijų matavimų reikšmė. Rezultatai. Vertinant [...].