Išeminio sindromo pasikartojimo dažnis pacientams, sergantiems ir nesergantiems heterozigotine šeimine hipercholesterolemija

Abstract

Įžanga Šeiminė hipercholesterolemija (ŠH) – tai liga, kuri yra paveldima autosominiu dominantiniu būdu ir pasireiškia nuo gimimo padidėjusia MTL koncentracija. Manoma, kad heterozigotine šeimine hipercholesterolemija serga 1 iš 200 gyventojų, todėl pasaulyje yra net apie 10 milijonų žmonių, sergančių šia liga. Heterozigotinė šeiminė hipercholesterolemja gali būti diagnozuojama anksti pagal Olandų lipidų klinikos susistemintus diagnostinius krtrerijus, įvertinus paciento, kuriam, net ir gydant statinais, yra ženkliai padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija, šeiminę anamnezę sirgti išemine širdies liga (IŠL), ankstyvą IŠL klinikinę anamnezę ir fizikinius požymius, tokius kaip sausgyslių ksantoma ar ragenos žiedas. Genetinis pacientų ištyrimas nėra privalomas ir atliekamas retai. Pacientams, sergantiems šeimine hipercholesterolemija, ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra didelė. Negydant šios ligos, vyrams iki 50 metų tikimybė susirgti ūminiu koronariniu sindromu (ŪKS) siekia 50 proc., o moterims iki 60 metų – 30 proc. Siekiant išvengti ūminio išeminio sindromo pasikartojimo, po pirmojo ŪKS, remiantis Europos kardiologų draugijos (EKD) rekomendacijomis, visada skiriamas antilipidinis gydymas statinais, kurie pasižymi pleotropiniu poveikiu. Tikslas Palyginti ūminio išeminio sindromo pasikartojimo dažnį pacientams, sergantiems heterozigotine šeimine hipercholesterolemija, ir pacientams, nesergantiems heterozigotine šeimine hipercholesterolemija. Uždaviniai 1. Nustatyti ūminio išeminio sindromo pasikartojimo dažnį pacientams, kuriems, remiantis Olandų lipidų klinikos kriterijais, šeiminė hipercholesterolemija yra tikėtina arba neabejotina. 2. Nustatyti ūminio išeminio sindromo pasikartojimo dažnį moterims virš 60 m. ir vyrams virš 55 m., kuriems šeiminė hipercholesterolemija nediagnozuota. [...].