Daržovių bei vaisių vartojimas ir skrandžio vėžio rizika

Abstract

Mirtingumas nuo skrandžio vėžio Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, užima antrąją vietą tarp visų piktybinių navikų. Pagrindiniai šios ligos rizikos veiksniai yra sietini su mityba ir aplinka. Iki šiol Lietuvoje nebuvo tirta mitybos įtaka skrandžio vėžiui atsirasti, todėl ligoninėse atlikome atvejo ir kontrolės tyrimą, kurio tikslas – įvertinti priklausomumą tarp skrandžio vėžio rizikos ir daržovių bei vaisių vartojimo. Atvejo grupę sudarė pacientai (N=379), kuriems pirmą kartą nustatyta ir histologiškai patvirtinta skrandžio vėžio diagnozė. Kiekvienam atvejui pagal lytį ir amžių (±5 metai) parinkta kontrolinė grupė santykiu 1:3. Ją sudarė 1137 ligoniai, nesirgę onkologinėmis bei virškinamojo trakto ligomis. Atlikta tiriamųjų anketinė apklausa. Į klausimyną įtraukti klausimai apie socialinius ir demografinius veiksnius, šeimos ligos (vėžio) istoriją, gyvenseną (mitybą, rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, fizinį aktyvumą). Duomenų analizei taikyta sąlyginė logistinė regresija. Apskaičiuoti šansų santykiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Įvertinus maisto produktus (daržoves, vaisius, įvairias mėsos rūšis, sūdytus ir rūkytus mėsos bei žuvies gaminius, pieno ir daug krakmolo turinčius maisto produktus), kurių vartojimo dažnis buvo susijęs su skrandžio vėžio rizika, bei rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, paveldimumą, gyvenamąją vietą bei išsimokslinimą), nustatytas reikšmingas priklausomumas tarp skrandžio vėžio ir kai kurių šviežių daržovių vartojimo. Objective. Stomach cancer is the second common cause of death in Lithuania and most countries of the world. Nevertheless, there were no reports of epidemiological studies on stomach cancer in Lithuania. Therefore, a hospital-based case-control study has been carried out in order to assess the associations between vegetables and fruits and risk of stomach cancer. Material and methods. Hospital-based case-control study included 379 cases with newly histologically confirmed diagnose of stomach cancer and 1137 controls that were free of cancer and stomach diseases. Cases and controls were matched by gender and age (±5 yr.). Information on demographic variables, family history on cancer, life-style habits, such as diet, smoking, alcohol consumption, and physical activity was collected by a questionnaire. Conditional logistic regression was used to compute the odds ratio (OR) and their 95% confidence intervals (CI). Results. After adjustment for other food items (vegetables, fruits, different types of meat, processed meat and fish, dairy and starchy products, coffee, green tea), that were related to outcome, smoking, alcohol use, family history on cancer, education level and residence, stomach cancer risk was inversely associated with consumption of raw vegetables such as cabbages (OR=0.24; 95% CI=0,10–0,57; ³1–3 times/month vs. almost never), carrots (OR=0.42, 95% CI=0.20–0.86; 1–6 times/week vs. almost never) and garlic (OR=0.59, 95% CI=0.37–0.96; 1–6 times/week vs. almost never). Protective effect has been observed for intake of broccoli (OR=0.52, 95% CI=0.28–0.98; 1–4 times/week vs. £1–3 times/month). There were no statistically significant associations between stomach cancer risk and consumption of citrus or others fruits.