Results of surgical treatment of carcinoma of papilla of Vater

Abstract

Adenokarcinoma yra dažniausias dvylikapirštės žarnos didžiojo spenelio piktybinis navikas, tačiau kitų piktybinių navikų atžvilgiu tai yra retas navikas. Tai apsunkina šių navikų tyrinėjimus, o publikuojami moksliniai darbai dažniausiai yra retrospektyviojo pobūdžio. Siekiant išanalizuoti ankstyvuosius ir vėlyvuosius gydymo rezultatus, mes savo sukurtoje duomenų bazėje prospektyviai surinkome duomenis 21 ligonio, operuoto Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos skyriuje dėl papilla Vateri adenokarcinomos. Visiems ligoniams buvo atlikta pankreatoduodeninė rezekcija. Pooperacinis mirštamumas buvo 4,8 proc. Komplikacijų radosi 28,6 proc. atvejų, dėl kasos pažeidimo radosi 14,3 proc. komplikacijų. Apskaičiuotas trejų metų išgyvenimas – 89 proc. Ligoniai sirgę I ir II stadijos vėžiu, kurių navikas buvo klasifikuojamas T1 ir T2 kategorijomis ir (ar) buvo nepažeisti limfmazgiai (N0), išgyveno žymiai ilgiau nei ligoniai, sirgę III–IV stadijos vėžiu, kurių navikas buvo klasifikuotas T3 ar T4 ir (ar) buvo pažeisti limfmazgiai (N1). Ligoniai, kurių navikų ląstelės buvo gerai ar vidutiniškai diferencijuotos (G1 ar G2), išgyveno ilgiau nei ligoniai, kurių navikai buvo diferencijuoti (G3), tačiau reikšmingo išgyvenimo skirtumo nenustatėme. Ankstyvieji (pooperacinis mirštamumas, komplikacijos) ir vėlyvieji (trejų metų išgyvenimas) dvylikapirštės žarnos didžiojo spenelio adenokarcinomos chirurginio gydymo rezultatai yra patenkinami. Išgyvenimo priklausomumo nuo naviko stadijos ir naviką charakterizuojančių kategorijų (T, N, G) tendencijos atitinka kitų autorių publikuotus analogiškus duomenis. Bendrasis trejų metų išgyvenimas po chirurginės operacijos nuteikia optimistiškai ir rodo mūsų gydymo strategijos pagrįstumą. Adenocarcinoma is the most common malignant tumor of the ampulla, but in general, it is still rare. Therefore, these tumors are difficult to study, and most reports are of retrospective design. To evaluate immediate postoperative and long-term results, we have collected data prospectively in a specially created database on 21 consecutive patients with adenocarcinoma of the papilla of Vater, operated on at the Department of Surgery, Kaunas University of Medicine Hospital. All patients have undergone classical or pylorus-preserving pancreatoduodenectomy. Postoperative mortality was 4.8% and overall morbidity – 28.6%. Pancreas-associated morbidity was 14.3% in the series. Actuarial 3-year survival among our patients was 89%. Stage I–II patients with T1–T2 and/or N negative tumors had significantly better 3-year survival when compared with stage III–IV patients, T3–T4 and/or N positive tumors. Patients with highly or moderately differentiated tumors (G1, G2) survived better than patients with poor cell differentiation (G3), though significant difference was not achieved. Results are satisfactory in terms of overall postoperative morbidity and mortality. Long-term survival pattern concerning T, N, and G status corresponds with other reports in literature, while the 3-year survival results are promising and speaks in favor of our surgical strategy.