Įgaubtos pėdos pado aponeurotomijos ir miotomijos
Author | Affiliation |
---|---|
Date |
---|
2008-04-25 |
Darbo tikslai: palyginti ankstyvuosius įgaubtos pėdos korekcijos rezultatus atliekant pado aponeurotomijas ir trumpųjų pirštų lenkėjų miotomijas. Metodai: tirta 17 pacientų prieš operaciją ir po operacijos praėjus 4 ir 12 mėnesių. Pacientai – nuo 8 iki18 metų amžiaus. Neįtrauktos lengvo laipsnio fleksabilios deformacijos. Operuotos 26 įgaubtos pėdos. Jones operacija, kartu atlaisvinant įtemptą pado aponeurozę, atlikta 14 pėdų ir 12 pėdų papildomai atidalinti trumpieji pirštų lenkėjai nuo kulnakaulio. Kliniškai ir rentgenologiškai vertinta: pėdos vidinės kolonos ašis, vidinės arkos korekcija operuojant, pėdos dorsifleksija, patologiniai atramos taškai, nusiskundimai, paciento nuomonė apie operuotą pėdą po 1 metų nuo operacijos. Rezultatai: pacientų amžiaus vidurkis – 13 metų. Prieš operaciją abiejose grupėse pėdų vidinės kolonos deformacijos laipsnis nesiskyrė. Pooperacinė pėdų vidinių kolonų korekcija 4 mėn. po operacijos nesiskyrė, po 12 mėn.vidinė kolona 2 pacientams pirmoje grupėje deformavo ir nepakito antroje grupėje. Pėdų dorsifleksija po operacijos geresnė antroje grupėje. Skausmas einant ir hiperkeratozė pade I padikaulio galvos srityje 12 mėn. po operacijos sumažėjo abiejose grupėse. Operacijos metu vidinė arka daugiau koregavosi antroje grupėje. Po operacijos praėjus 1 metams, abiejų grupių tiriamieji savo pėdas vertino kaip tinkamas vaikščiojimui įprasta avalyne. Išvados: įgaubtos pėdos gydymas yra operacinis, koreguojant visus deformacijos komponentus. Įgaubtos pėdos pado srities įtempti minkštieji audiniai geriau atlaisvinami nuo kulnakaulio atidalinant trumpųjų pirštų lenkėjų raumenis.