Apsinuodijimas paprastąja durnarope (Datura stramonium)

Abstract

Paprastoji durnaropė (Datura stramonium) priklauso bulvinių (Solanaceae) augalų šeimai. Žinoma įvairiais vardais: angelų, velnių vamzdžiu (Angel’s Trumpet, Devil’s trumpet), mėnulio gėle (Moon Flower), įvairių pavadinimų obuoliais (Devil’s Apple, Th orn Apple, Mad Apple, Apple of Peru, Th ornapple), piktžolėmis (Devil’sWeed, Stinkweed, Moon Weed) ir kt. [1–3,5]. Dažniausiai vadinama Jimson piktžole, sutrumpintai nuo „Jamestown weed“. Šis vardas pirmą kartą paminėtas po pirmojo registruoto jos atsitiktinio pavartojimo Virdžinijos (JAV) mieste Jamestown 1676 m. Tuomet durnarope apsinuodijo kareiviai, pavartoję ją salotoms [2, 3]. Augalui būdingas anticholinerginis toksiškumas [1]. Durnaropė žinoma nuo Antikos laikų. Afrikoje, Meksikoje, Argentinoje, Kinijoje ją vartojo kaip analgetinį, hipnozinį vaistažolinį vaistą, lengvinantį astmą, kosulį, gimdymo skausmus, vietiškai tinkamą žaizdų, podagros, pūlinių gydymui, kaip priemonę lytiniam aktyvumui skatinti (ja Kleopatra viliojo Cezarį) [2, 4, 6, 8]. Europoje augalą vartojo manijoms, epilepsijai, melancholijai, reumatui, traukuliams gydyti [6]. Augalas vartotas įvairiose šalyse ir religinių apeigų metu [4, 6]. Durnaropė kilusi iš Azijos [5] ar Centrinės ir Pietų Amerikos [6]. Dabar auga įvairiose klimatinėse juostose. Pirmą kartą aprašyta 1714 m. [6]. Šiltuose kraštuose auga kelių pakraščiuose, grūdinių kultūrų ar dirvonuojančiuose laukuose, ganyklose. Europoje paplito kaip parkų augalas [5, 6]. Augalas vertikalus, aukštas (iki 1,5 m), tamsiai žaliais ar tamsiai raudonais lapais. Žiedai pailgi, vamzdiniai, baltos, geltonos, purpurinės spalvos. Subrandinti vaisiai primena dygliuotus (spygliai švelnūs, iki 10 mm ilgio) žalius kaštonus. Juose yra 50–100 rudos, juodos spalvos, inkstų formos, apie 3 mm ilgio ir 2–3 mm pločio sėklų [3, 6].