Pagumburio-hipofizės-antinkščių I ašies fiziologija ir vaidmuo ligų I atsiradimui

Abstract

Pagumburio-hipofizės-antinksčių arba kitaip vadinama kortikotropinė ašis užtikrina žmogaus adaptaciją prie naujos situacijos, stresui ir tuo pačiu išlaiko organizmą homeostazės būsenoje. Viena vertus, ašis svarbi tiek cirkadiniuose ritmuose, nes nuo pat ryto kortizolis paruošia organizmą dienos būdravimui ir veiklai, parūpindamas laisvų energinių medžiagų (gliukozės, riebalų rūgščių) patekimą į kraujotaką. Kita vertus, ašies aktyvumas lemia žmogaus adaptaciją keičiantis metų sezonams, ypač pavasario-rudens laikotarpiu. Tiek ašies hiperfunkcija, tiek hipofunkcija nėra palanki organizmui. Esant per daug aktyvuotai antinksčių ašiai, išryškėja streso sąlygoti fiziologiniai pokyčiai (hiperlipidemija, hiperglikemija, osteoporozė ir kt.), jei antinksčių funkcija gamindama kortizolį susilpnėja, tai didėja uždegiminių, autoimuninių ligų rizika bei formuojasi taip vadinamoji lėtinio nuovargio sindromo būsena. Jei antinksčių kortizolio gamybos funkcija silpnesnė, gali išryškėti stipresnė jų hormonų aromatizcijos funkcija, kuri sąlygoja intensyvesnę lytinių hormonų gamybą. Straipsnyje aptariami kortikotropinės ašies fiziologijos savitumai bei aptariamas klinikinis atvejis, rodantis ašies klinikinio įvertinimo ir korekcijos augaliniais preparatais svarbą.