Teratomų diagnostika ultragarsiniu ir kompiuterinės tomografijos tyrimų metodais
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2009 |
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ultragarsinio tyrimo (UG) ir kompiuterinės tomografijos(KT) galimybes diagnozuojant pilvo ir dubens srities teratomas. Tyrimo metodai. Išanalizuoti duomenys pacientų, kuriems 2002–2008 m. Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos Tomografijų skyriuje, įtarus pilvo ir (arba) dubens naviką, atlikti UG ir KT tyrimai. Iš visų ligonių atrinkta tiriamųjų grupė (n = 56), kuriems pirmiausia atliktas UG, po to KT ir nustatyta arba įtarta teratoma. Tyrimų duomenys palyginti su patomorfologiniais duomenimis. Rezultatai. Teratomų nustatyta 54 pacientams: 47 (87,03 proc.) moterims ir 7 (12,97 proc.) vyrams. Tiriamųjų amžiaus vidurkis apie 13,7 metų. Pagal lokalizaciją rastos 43 (79,63 proc.) kiaušidžių, 8 (14,82 proc.) sėklidžių ir 3 (5,55 proc.) kryžkaulio–uodegikaulio srities teratomos. Pagal mikroskopinę sandarą nustatytos 49 (90,74 proc.) subrendusios ir 5 (9,26 proc.) nesubrendusios teratomos. UG tyrimo jautrumas – 76 proc., specifiškumas – 93 proc., teigiama prognostinė vertė – 85 proc., neigiama prognostinė vertė – 88 proc. KT jautrumas – 93 proc., specifiškumas – 94 proc., teigiama prognostinė vertė – 89 proc., neigiama prognostinė vertė – 96 proc. Išvados. Teratomos daug dažniau diagnozuotos moterims nei vyrams. Teratomų lokalizacija daugiausia kiaušidėse. Subrendusių teratomų nustatyta daugiau nei nesubrendusių. UG tyrimas yra pirmojo pasirinkimo metodas, diagnozuojant teratomas. Metodo diagnostines galimybes riboja santykinai mažas regos laukas, dėl to neretai sudėtinga matyti visą auglį vienu metu. KT metu gerai matomas ne tik auglio dydis, forma, struktūra, bet ir lokalizacija bei santykis su aplinkiniais audiniais ir organais. KT yra labai svarbus tyrimo metodas ypač teratomų diferencinėje diagnostikoje.
Objective of the study – evaluation of the diagnostic possibilities of ultrasound (US) and computed tomography (CT) in abdominal and pelvic teratomas. Material and methods. The retrospective analysis has been done of the data of patients, who undergone examination in Tomography department of Clinic of Radiology of Kaunas University of Medicine in 2002–2008 under the suspicion of abdominal and/or pelvic tumor. The sample group of patients (n = 56) has been established from those patients from all who initially undergone US examination and later CT with teratomas diagnosed or suspected. The examination data were compared with pathomorphological data. Results. Teratomas were diagnosed for 54 patients – 47 (87.03 %) female and 7 (12.97 %) male. The average age of the patients was about 13,7 years. The localization of tumors included 43 (79.63 %) ovaric, 8 (14.82 %) testicular and 3 (5.55 %) sacrococcygeal teratomas. The histological structure of the tumors in 49 (90.74 %) cases was mature and in 5 (9.26 %) cases – immature. Sensitivity of US in detecting teratomas is 76 %, specificity 93 %, positive prognostic value 85 %, negative prognostic value 88 %. Sensitivity of CT is 93 %, specificity 94 %, positive prognostic value 89 %, negative prognostic value 96 %. Conclusions. Female teratomas, localized mainly in ovaries, were diagnosed more frequently than male, while mature teratomas were more frequent than immature. US is the preferred method in diagnosis of teratomas, but its diagnostic possibilities are limited by relatively small field of vision, so it is often difficult to cover the entire tumor at once. By CT we can detect not only the size, shape, structure of the tumor, but also its location and relationship with the surrounding tissues and organs. CT is a very important examination method in differential diagnosis of teratomas.