Odos pažeidimai sergant sistemine sklerodermija
| Author | Affiliation |
|---|---|
Bužavaitė, Neringa | |
| Date |
|---|
2015 |
Sisteminė sklerozė (sin. sklerodermija (SS) yra nežinomos etiologijos autoimuninė jungiamojo audinio liga, kuri pažeidžia odą, kraujagysles ir vidaus organus. Ligos patogenezei būdinga mikroangiopatija, padidėjusi fibroblastų proliferacija ir kolageno sintezė, specifinių autoantikūnų gamyba. Klinikiniai ligos požymiai įvairūs, būdingiausi išoriniai simptomai: Reino sindromas (apie 90 proc.), odos sukietėjimas (sklerozė). Odos pažeidimas yra vienas pagrindinių sisteminės sklerozės požymių, tačiau literatūros duomenų, apžvelgiančių odos patologijos sergant SS kliniką ir epidemiologiją, stinga. Šiame apžvalginiame straipsnyje remiantis paskutinių penkerių metų literatūros duomenimis, pristatyti SS klinikinių ir epidemiologinių tyrimų rezultatai apie odos pažeidimų dažnį bei klinikos savitumus.
Systemic sclerosis (scleroderma, SSc) – is unknown etiology autoimmune connective tissue disease which affects skin, vessels and internal organs. The pathogenesis includes microangiopathy, excessive fibroblasts proliferation and collagen synthesis, production of specific autoantibodies. Clinical symptoms of SSc vary, however, the most common external features include Raynaud phenomenon (about 90%) and skin thickening (sclerosis). Although the skin lesion is the main symptom of systemic sclerosis, the literature lacks more detailed data and epidemiology of skin pathology in systemic sclerosis patients. The objective of this synoptic review is to present the prevalence and clinical manifestations of skin lesions among systemic sclerosis patients using literature data of last five years.