Farmakogenomika: galimybės ir perspektyvos

Abstract

Iki šiol klinikinėje praktikoje skiriant vaistus remiamasi gairėmis, kurios turėtų leisti užtikrinti optimalų gydymą. Neretai vaistai paskiriami vien tik remiantis gydytojo patirtimi. Tačiau, ne visi vaistai sukelia vienodą atsaką į gydymą. Yra žinoma, jog skirtingą vaisto veikimą gali nulemti daug veiksnių, tai ir paciento amžius, lytis, klinikinė būklė ar vartojamas maistas. Tobulėjant genetikos mokslui ir molekulinei biologijai, paaiškėjo, jog genetiniai ypatumai reikšmingai nulemia gydymo vaistais efektyvumą – vaistų ir genų sąsajai tirti pradėtas vartoti terminas farmakogenomika. Farmakogenomika yra šiuolaikinis mokslas, kuris remiasi genetikos mokslo žiniomis ir leidžia paaiškinti kodėl tas pats vaistas skirtingus žmones veikia nevienodai. Priklausomai nuo paciento genetinių ypatumų vaistas gali būti kliniškai efektyvus, gali neveikti, arba gali net pakenkti. Genetiniai ypatumai nulemia kaip vaistas patenka į organizmą, kaip efektyviai šis vaistas pasiekia savo taikinį, kurį turi paveikti, bei kaip efektyviai šis vaistas yra pašalinamas iš organizmo. Savo „kelio“ organizme metu vaistas sąveikauja su eile baltymų, kurie koduojami genų. Genų polimorfizmas nulemia skirtingas koduojamų baltymų savybes, todėl daro reikšmingą įtaką vaistų klinikiniam efektui. Farmakogenomika remiasi plataus masto genomo tyrimų ir genų kandidatų polimorfizmo tyrimų duomenimis, kurie leidžia įvertinti vaisto poveikį esant geno polimorfizmui. Farmakogenomika yra personalizuotos ir precizinės medicinos dalis, kuri leidžia užtikrinti, kad pacientui bus skiriamas geriausiai pagal jo genetinius ypatumus tinkantis vaistas, leisiantis išvengti nepageidaujamų šalutinių efektų arba juos ženkliai sumažinti parenkant tinkamiausią vaisto dozę. Tam, kad atlikti farmakogenominį ištyrimą, reikia tik paimti paciento genetinės medžiagos ėminį ir jį ištirti molekulinės biologijos metodais. Lietuvos sveikatos mokslų universitete dar 2008 metais buvo pradėti vykdyti pirmieji Lietuvoje farmakogenominiai širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių ligonių tyrimai. Buvo siekta išsiaiškinti antiagregantų ir antikoaguliantų efektyvumą priklausomai nuo genų polimorfizmo. Nustatyti kliniškai reikšmingi genų variantai, kurie buvo susiję su varfarino ir klopidogrelio klinikiniu efektu. Sukurtas varfarino dozavimo algoritmas ligoniams po širdies vožtuvų operacijos. Publikavus tarptautinėje spaudoje, algoritmas sulaukė teigiamo užsienio mokslininkų įvertinimo. Publikuoti straipsniai klopidogrelio tema cituojami Klinikinio farmakogenomikos įdiegimo konsorciumo (angl. Clinical Pharmacogenetics Implementation Consortium) parengtose gairėse skirtose individualizuotam klopidogrelio dozavimui. Šiuo metu vykdomi vaistų poveikio ląstelių kultūroms tyrimai. Tai leidžia detaliau ištirti skirtingus vaistų-ląstelių sąveikos mechanizmus. Šiuolaikiniai molekulinės biologijos metodai leidžia tirti retus genų variantus, o taip pat ir įvertinti poligeninės rizikos balus. Retų genų variantų nustatymas gali padėti išvengti galimų nepageidaujamų poveikių paskiriant vaistą. Vertinant poligeninės rizikos balus yra įvertinamas keleto genų variantų suminis efektas. Tai leidžia parinkti geriausią gydymą konkrečiam asmeniui. Žmogaus organizmas sąveikauja su mikrooganizmais, kurie, yra žinoma, jog daro poveikį ne tik žmogaus organizmui, bet gali keisti ir vaistų veikimo efektyvumą. Mikrobiotos ir mikrobiomo tyrimai yra glaudžiai siejami su ateities farmakogenomikos mokslu.