EGRIS skalės panaudojimo galimybės tarp pacientų sergančių Guillain – Barre sindromu

Abstract

Guillan – Barre sindromas (GBS) tai autoimuninė, uždegiminė polineuropatija. Viena rimčiausių ligos komplikacijų – kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kuris išsivysto dėl kvėpavimo raumenų nusilpimo. Ši komplikacija išsivysto 10 – 30% pacientų. Išankstinis dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikio įvertinimas dar iki išsivystant kvėpavimo nepakankamumui pacientams sergantiems GBS yra svarbus kriterijus klinikinėje praktikoje. Vertinant būsimą dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikį esant GBS galima naudoti Erasmus universiteto 2010 m. sukurtą prognostinę skalę EGRIS (The Erasmus GBS Respiratory Insufficiency Score). Ši skalė prognozuoja kvėpavimo funkcijos nepakankamumo tikimybę per pirmąsias 7 dienas nuo hospitalizavimo dienos. Tikslas: vertinti EGRIS prognostinę reikšmę DPV reikalingumui pacientams sirgusiems GBS. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų pasiskirstymą tarp skirtingų EGRIS reikšmių. 2. Palyginti EGRIS kategorijose esančių pacientų pasiskirstymą pagal tai ar jiems buvo reikalinga DPV. 3. Palyginti EGRIS reikšmių skirtumą pacientų grupėse, kuriose reikėjo DPV, ir kuriose nereikėjo DPV. 4. Nustatyti vidutinę EGRIS reikšmę, kuriai esant buvo reikalinga DPV. Metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Jo metu buvo išanalizuota 2008 – 2013 m. LSMU Kauno Klinikų Neurologijos skyriuje stacionarizuotų pacientų, kuriems buvo nustatyta GBS diagnozė ligos istorijos, viso 43 atvejai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: pirma grupė – pacientai, kuriems prireikė DPV, antra grupė – kuriems DPV poreikio nebuvo. Taip pat, buvo skaičiuojama EGRIS reikšmė kiekvienam pacientui. EGRIS reikšmės skaičiavimui naudota skaičiavimo formulė, kurios kintamieji buvo: trukmė dienomis nuo pirmųjų simptomų pradžios iki hospitalizavimo, bulbarinio paralyžiaus ar veido raumenų silpnumo buvimas, taip pat MRC rezultatas hospitalizacijos m... [...].