Ligoniams, kuriems atlikta prieširdinė ar skilvelinė radiodažninė abliacija (RDA), veiksnių, įtakojančių fizinio treniravimo riziką vertinimas

Abstract

Radiodažninė abliacija (RDA) yra nechirurginė procedūra naudojama įvairių tipų tachiaritmijos gydymui. Pastarąjį dešimtmetį vis plačiau RDA rekomenduojama esant paroksizminei supraventrikulinei tachikardijai (PSVT), (prieširdžių tachikardijai; prieširdžių plazdėjimui; prieširdžių virpėjimui) bei skilvelių tachikardijai ir ankstyviems skilvelių susitraukimams. Atliekant RDA gerų rezultatų pasiekiama apie 90 procentų ligonių bei yra maža komplikacijų rizika. Tačiau išlieka potenciali smegenų insulto ir širdies tamponados rizika, apie 5 procentų gali išsivystyti plaučių venų stenozė. Pacientams galima atnaujinti įprastinę veiklą per kelias dienas, tačiau galimų komplikacijų profilaktikai bei sekimui dėl aritmijų pasikartojimų didinant jų fizinį aktyvumą šiems ligoniams rekomenduojamas II-as reabilitacijos etapas. Darbo tikslas Įvertinti ligonių, kuriems atlikta prieširdinė ar skilvelinė radiodažninė abliacija (RDA), veiksnius, įtakojančius fizinio treniravimo riziką prieš išvykstant į II-ą reabilitacijos etapą. Uždaviniai 1. Išanalizuoti ligonių, kuriems atlikta prieširdinė ar skilvelinė RDA, ligos bei gyvenimo anamnezę; 2. Įvertinti ligonių, kuriems atlikta RDA, koronarų nepakankamumo ir širdies nepakankamumo požymius. 3. Įvertinti ir palyginti ligonių, kuriems atlikta prieširdinė ar skilvelinė radiodažninė abliacija (RDA), veiksnius, įtakojančius fizinio treniravimo riziką. Metodika 1. Analizavome 34 ligonių, kuriems atlikta RDA, LSMUL KK II-jo kardiologijos skyriuje duomenis. 2. Pirmoje grupėje (I gr.) - 12 pacientų dėl skilvelinės kilmės ritmo sutrikimų atlikta RDA ir antroje grupėje (II gr.) - 22 dėl prieširdinės kilmės ritmo sutrikimų. 3. Prieš išvykstant į II-ą reabilitacijos etapą biosocialinių funkcijų sutrikimus, įtakojančius riziką fiziniam treniravimui vertinome autorių sudaryta anketa.[...].