Neovaskulinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymas ranibizumabu: pirmieji rezultatai Kauno medicinos universiteto akių ligų klinikoje
| Author | Affiliation |
|---|---|
Konferencijos medžiaga
Darbo tikslas. Įvertinti neovaskulinės amžinės geltonosios demės degeneracijos gydymo ranibizumabu pirmuosius rezultatus Lietuvoje remiantis Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikos duomenimis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikoje gydyta ir stebėta 15 pacientų (15 akių), kuriems diagnozuota slaptoji ar minimaliai klasikinė neovaskulinės AGDD forma. Diagnozė patvirtinta optinės koherentinės tomografijos ir fluorescencinės angiografijos tyrimais. Prieš kiekvieną intravitrealinę ranimizumabo injekciją pacientams ištirtas geriausias koreguotas regėjimo aštrumas (pagal Snellen) ir atliktas optinės koherentinės tomografijos tyrimas geltonosios dėmės storiui įvertinti. Stebėjimo laikotarpio vidurkis – 34,93±19,13 sav. Stebėjimo laikotarpiu vertinti regėjimo aštrumo ir tinklainės storio vidurkių pokyčiai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „Microsoft Office“ „Excel“ ir SPSS programos 15 versija. Rezultatai. Tyrimo duomenimis, lyginant tinklainės storio vidurkį prieš ir po gydymo, nustatyta, kad jis statistiškai reikšmingai sumažėjo 138,33 μm (p=0,04). Tinklainės storis sumažėjo 60,0 proc. tiriamųjų vidutiniškai 275,78 μm (95 proc. PI=118,99–432,57 μm). Geriausias koreguotas regėjimo aštrumo vidurkis per stebėsenos laikotarpį reikšmingai nepasikeitė ir išliko stabilus. Išvados. Nustatyta, kad neovaskuline amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių pacientų, gydytų dviem ar daugiau intravitrealinių ranibizumabo dozių, pažeistos akies tinklainės storio vidurkis patikimai sumažėjo, tačiau regėjimo aštrumo vidurkis nepasikeitė. Reikalingas tolesnis reguliarus ir ilgalaikis šių pacientų stebėjimas ir gydymas ranibizumabu, siekiant išlaikyti funkcinių ir morfologinių akies pokyčių stabilumą.
Objective. To evaluate the first results of neovascular age-related macular degeneration treatment with ranibizumab in Lithuania based on the data of Eye Hospital of Kaunas University of Medicine. Material and methods. During prospective, interventional clinical trial, 15 patients (15 eyes) with occult or minimaly classic choroidal neovascularization secondary to age-related macular degeneration, received intravitreal injections of ranibizumab. We analysed 15 patients data from the period of 2008 November until the 2010 February. The best corrected Snellen visual acuity and optical coherence tomography analysis of the central macular thickness were recorded during each visit. Fluorescein angiography was performed before treatment with intravitreal ranibizumab injection for each patient. The data over the entire follow-up period were analyzed for overall visual acuity and optical coherence tomography changes. All patients had 34.93±19.13 week follow-up after diagnosis. The statistical data analysis was performed by using the computer software programs SPSS 15 for Windows and „Microsoft Office Excel“. Results. According to the findings of this study, the mean of central retinal thickness reduced 138.33 μm (p 0.04) after the treatment compared with the data before the treatment. The thickness of central retina decreased 275,78 μm (95 % CI=118,99–432,57 μm ) in 60 % of patients. The best corrected visual acuity did not change statistical significantly during study term. Conclusions. The mean of central retina thickness decreased in the eyes with neovascular age-related macular degeneration after the second or third intravitreal ranibizumab injections. However, the mean of visual acuity did not change during the study term. In order to preserve the stable functional and morphological eye changes, these patients deserve further regular and long-term investigation and treatment with ranibizumab.