Orumo sampratos Lietuvos gyventojų ir sveikatos profesionalų požiūriu

Abstract

Įvadas. Visuotinai pripažįstama, kad asmens orumas yra žmogaus teisių pagrindas, tačiau dėl šios sąvokos turinio nėra bendro sutarimo. G. Therborn‘as orumą sieja su socialinio teisingumo idėja. Jo teigimu, nelygybė, pasireiškianti kaip ankstyva mirtis, prasta sveikata, bejėgiškumas, socialinė atskirtis, gyvenimo šansų neturėjimas, yra žmogaus orumo pzžeidimas [1]. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, orumą prilygindama žmogaus teisių pagrindui, kartu orumo pažeidimus prilygina kankinimams arba nežmoniškam elgesiui su žmonėmis [2]. Sveikatos priežiūroje tai reikštų privalomą bazinių sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininių priemonių prieinamumą visiems žmonėms, siekiant juos apsaugoti nuo orumą žeminančios būklės [3]. Empirinių tyrimų rezultatai rodo, kad žmogiškasis orumas yra patiriamas per santykį [4, 5]. Kaip esminiai orumo elementai išskiriami pagarba, privatumas, kontrolė, galimybė maksimaliai save realizuoti [6]. Pallegrino ir kt. Teigimu, orumas gali būti skirstomas į vidinį ir išorinį. Vidinis orumas yra įgimtas, būdingas kiekvienam žmogui, jo niekas negali nei suteikti, nei atimti, jis nepriklauso nuo kitų žmonių vertinimo. Išorinis orumas priklauso nuo to, kokią vertę žmogui suteikia jis pats ir (arba) kiti žmonės, tai yra priklauso nuo socialinių ir kultūrinių apibrėžčių [7]. Panašiai Edlund‘as išskiria dvi orumo formas: absoliutusis (neatimamas) orumas, kaip vidinė savybė ar kokybė, kurį žmogus turi vien dėl to, kad yra žmogus; ir santykinis orumas, kaip paties asmens orumo percepcija, paremta iorinio pasaulio patirtimi ir gali kisti [8]. Pastovioji orumo konponentė labiau priklauso nuo socialiniuo ir kultūrinio konteksto. Asmens orumas siejamas su gebėjimu pačiam susitvarkyti savo reikalus ir būti nepriklausomam nuo kitų pagalbos. [...]. Apibendrinant orumas siejamas tiek su žmogaus teise nebūti žeminamam, tiek su maksimalios savirealizacijos galimybėmis. Taip pat orumas siejamas tiek su absoliučia, nekintama ir neatimama vidine asmens verte, asmens autonomija, laisvėmis, tiek su išorine pagalba, socialiniu statusu. Tyrimo tikslas – identifikuoti ir palyginti vyraujančias Lietuvos gyventojų ir sveikatos profesionalų orumo sampratas. [...].