Šunų klubo sąnario displazija

Abstract

Šunų klubo sąnario displazija yra paveldima patologija, kai šlaunikaulio duobutė išstumiama iš klubaduobės ir vystosi sąnario nestabilumas ir osteoartritas. Klubo sąnario klinikiniai ir rentgenologiniai tyrimai, dėl displazijos buvo atliekami veisliniams šunims ir tiems, kurie turėjo šio susirgimo požymių. Klinikinio tyrimo metu stebėjome, kaip šuo stato užpakalines kojas, kaip sėdasi, gulasi, keliasi, Ortolani metodu buvo tiriamas klubo sąnario laisvumas anestezuotiems šunims. Šunims, sergantiems klubo sąnario displazija, rentgeno tyrimo metu nustatoma: klubo sąnario laisvumas, negili klubaduobė, pakitusios formos šlaunikaulio galvutė, patologinės kaulinės išaugos klubo sąnario srityje, atsirandančios dėl kompensacinės organizmo reakcijos į pakitusias nesveiko sąnario funkcionavimo sąlygas. Tyrimai rodo, kad tiek klubaduobės, tiek šlaunikaulio galvutės kremzliniai paviršiai deformuojasi, todėl pokyčiai negrįžtami. Šiuos pakitimus turintys šunys mažai juda, daugiau guli, sunkiai keliasi, sunkiai lipa laiptais, šlubuoja. Per praėjusį dešimtmetį (1994–2003m.) Lietuvoje ištirta 1 727 šunys, iš jų 714-ai nustatyta klubo sąnario displazija, t. y. 41,3%. Dažniausiai klubo sąnario displazija sirgo: Neapolio mastinai, Kaukazo aviganiai, rotveileriai ir anglų buldogai. Jauniems šuniukams nuo 4 mėn. amžiaus tik labai retais atvejais yra matomi ryškūs klinikiniai klubo sąnario požymiai. Hip dysplasia is a congenital disease that primarily affects large dogs. Eventually the dog develops weakness, degenerative joint disease, or arthritis, a chronically painful hip and lameness. When a dog has hip dysplasia, the joints develop abnormally. The head of the femur or thigh bone, does not fit properly into the acetabulum or hip socket. These "ball and socket" joints become malformed and unstable, causing inflammation and weakness. Depending on the severity of the problem, this can lead to painful and sometimes crippling arthritis. Hip dysplasia is diagnosed based on a history of weakness or lameness of the rear legs, especially going up stairs or stand up slowly, especially in the morning. Some young dogs will hop like a rabbit while running, and might lie down on their stomachs with their legs stretched behind them. It is possible to palpate joint laxity on some dogs that are anesthetized (the Ortolani sign). Radiography is the definitive way this disease is diagnosed. It is not perfect though, since a dog can be hip dysplasia free on the radiograph, but dog can carry genetic traits that will cause it to develop hip dysplasia later in life. Within 10 years (1994-2003) in Lithuania we examined 1727 dogs to determine a hip dysplasia and found 714 dogs (41,3%) which were affected. Hip dysplasia was rather frequent in Neapolitan Mastiffs, Caucasian shepherds, Rottweilers and English bulldogs. Young diseased dogs up to 4 months of age had evident clinical signs of the hip dysplasia.