Galvos plaukuotosios dalies žvynelinės gydymas

Abstract

Galvos plaukuotoji dalis – dažniausiai pažeidžiama kūno dalis, sergant žvyneline, ir labai dažnai pirmieji ligos bėrimai atsiranda galvoje. Galvos plaukuotąją dalį žvynelinė pažeidžia 50-80 proc. ja sergančių, apie penktadaliui kartu pažeidžiama veido oda. Apie 70 proc. ligonių vargina niežėjimas. Bėrimai matomiausioje kūno vietoje ligoniams sukelia socialines-psichologines problemas: neigiamai įtakoja pasitikėjimą savimi, pablogina gyvenimo kokybę, kyla bendravimo sunkumų. Skalpo oda sudaro tik 4-5 proc. viso kūno paviršiaus ploto, tačiau jos gydymas sudėtingesnis nei kitų kūno sričių. Skalpo odos gydymą apsunkina anatominiai – morfologiniai ypatumai (didelis riebalinių liaukų ir plaukų folikulų kiekis), kurie įtakoja farmakokinetines vietinių preparatų savybes. Plaukuotajai galvos daliai gydyti dažniausiai vartojami hormoniniai išoriniai gliukokortikoidų preparatai tepalo, losjono ar gelio pavidalu. Taikomos įvairios kombinuotos gydymo metodikos su keratolitikais (salicilo rūgštis, urea), deguto preparatais, D3 vitamino derivatais, tačiau išorinių gliukokortikoidų vartojimą riboja vietiniai šalutiniai reiškiniai: odos išplonėjimas, steroidiniai spuogai ir nutraukus gydymą, bėrimai po keleto dienų atsinaujina. Siekiant sustiprinti gydymo efektyvumą ir išvengti pašalinių reiškinių, sukurti sudėtiniai preparatai. Vienas iš naujausių sudėtinių vaistų, efektyviai gydančių galvos plaukuotosios dalies žvynelinę yra kalcipotriolio ir betametazono dipropionato gelis. Šio gelio privalumas yra tai, kad skiriamas ir lygiajai odai gydyti. Tai labai efektyvus, saugus ir patogus vartoti preparatas. Gydymo efektas labai dažnai pastebimas praėjus vos savaitei nuo gydymo pradžios. [...].