Borna ligos virusas ir psichikos sutrikimai

Abstract

Borna ligos virusas (BLV), kurio genomą sudaro viengrandė neigiama RNR, priklauso Mononegavirales eilei, Bornaviridae šeimai, Bornavirus genčiai. Eksperimentų su gyvūnais duomenys rodo, kad virusas, patekęs į organizmą, užkrečia periferinių nervų aksonus, taip pat bulbus olfactorius ir iš ten patenka į centrinę nervų sistemą (CNS). Yra žinoma, kad virusai, persistuojantys CNS, gali būti ūminių ir lėtinių uždegimų priežastimi. Pasaulyje atlikti epidemiologiniai tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad šio neurotropinio viruso sukelta Borno liga (BL) gali būti zoonozė. Taikydami šiuolaikinius molekulinės biologijos diagnostinius metodus, pasaulio mokslininkai tyrinėja ir bando aptikti viruso paveldimąją medžiagą iš psichinėmis ligomis sergančių pacientų kraujo. Šiandieninės diagnostikos galimybės pagrindžia virusinę neuropsichinių sutrikimų sampratą. Su mūsų institutu bendradarbiaujantys Roberto Kocho instituto mokslininkai Vokietijoje turi ilgametę patirtį darbe su Borna ligos virusais ir savo tyrimo rezultatais yra įrodę koreliaciją su psichikos sutrikimais. Borna virusinis antigenas buvo išskirtas 1995 metais Vokietijoje iš depresija sergančio paciento mononuklearinių kraujo ląstelių. Borna virusą iš šizofrenija sirgusio paciento galvos smegenų audinio pirmą kartą pavyko išskirti Japonijoje. Borna virusų įtaka nagrinėjama ne vien tik schizofrenijų kontekste. Šiandien kalbama apie depresijas, kuriomis sergančių pacientų ženkliai daugėja, kaip ir pacientų, sergančių lėtiniu nuovargio sindromu bei įvairiomis depresijos formomis. Borno ligos tyrėjai nurodo, kad latentiškai užsikrėtusių žmonių yra 30 – 40 proc, apie 10 proc. – sergančių ir 5 proc. sunkiai sergančių, su rimtais ketinimais savižudybei. 2001 metais mokslinėje literatūroje paskelbta publikacija, kad apie 30 proc. sveikų kraujo [...].