Šizofrenija: etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas

Abstract

Šizofrenija yra daugiaetiologinės kilmės lėtinis psichologinis sutrikimas, sutrikdantis paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Jos paplitimas yra 4,6 iš 1000 gyventojų. Dažniau serga vyrai negu moterys bei jauni žmonės, retai pirmi jos epizodai pasitaiko vaikystėje ar senatvėje. Daug faktorių lemia ligos išsivystymą. Ištirta, kad dažniau serga šeimoje turėję šizofrenijos atvejų, emigrantai, miestiečiai taip pat tam tikros nėštumo ir gimdymo komplikacijos turi sąsają su ligos pasireiškimu. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi neuromediatoriai. Suformuota teorija, kad šizofrenija atsiranda sutrikus dopamino pusiausvyrai. Šio sutrikimo klinika yra gana įvairi. Nėra nei vieno simptomo ar požymio, kuris būtų išimtinai būdingas tik šizofrenijai. Premorbiniai bruožai: uždarumas, vengimas neformalaus bendravimo, apatiškumas gali pasireikšti net ankstyvame amžiuje. Prodromo laikotarpis dažnai pasireiškia paauglystėje. Šiuo laikotarpiu dar nebūna išryškėję psichozės simptomai, tačiau pasitaiko nerimas, įtampa, somatinės problemos, nuotaikų, miego pokyčiai, sutrinka socialinis bendravimas, mokymosi pažangumas.Vienas iš būdingiausių šizofrenijos simptomų – kliedesiai. Šizofrenijos atveju kliedesiai gali būti labai įvairūs: persekiojimo, religiniai, hipochondriniai, poveikio, santykio. Pacientas jaučia, kad nebevaldo savo minčių, jausmų ar valios. Būdingos klauso, skonio, uoslės haliucinacijos. Išskiriamos klinikinės formos: paprastoji, paranoidinė, katatoninė, hebefreninė. Yra išskiriami tam tikri diagnostikos kriterijai, kurie apibūdina reikiamus specifinius simptomus diagnozei nustatyti. Šizofrenijos gydymas apima vaistų skyrimą, psichoterapija, psichosocialines intervencijas, šeimos paramą, bendradarbiavimą su pirminės sveikatos priežiūros gydytojais. Schizophrenia is a chronic psychological disorder of multifaceted origin that disrupts the quality of life of a patient and their family. Its prevalence is 4.6 per 1,000 population. It is more common in men than women and young people, and its first episodes rarely occur in childhood or old age. Many factors determine the development of the disease. It has been studied that people with schizophrenia who have a family history are more likely to be ill. Emigrants, and urban dwellers, as well as certain complications of pregnancy and childbirth are associated with the onset of the disease. The development of the disease is thought to be influenced by neurotransmitters. It is theorized that schizophrenia occurs due to dopamine imbalance. The clinic for this disorder is quite diverse. There is not a single symptom that is unique to schizophrenia. Premorbial traits: closedness, avoidance of informal communication, apathy can occur even at an early age. The prodrome period often occurs in adolescence. During this period, the symptoms of psychosis have not yet become apparent, but anxiety, tension, somatic problems, mood and sleep changes, social communication and learning progress have occurred. One of the most common symptoms of schizophrenia is delusions. In schizophrenia, delusions can be very diverse: persecution, religious, hypochondrial, exposure, relationship. The patient feels no longer in control of their thoughts, feelings, or will. Characteristic hallucinations of hearing, taste, smell. Clinical forms are distinguished: simple, paranoid, catatonic, hebephrenic. Certain diagnostic criteria are distinguished that describe the specific symptoms required to make a diagnosis. Treatment for schizophrenia includes prescription medication, psychotherapy, psychosocial interventions, family support, collaboration with primary care physicians.