Menjero ligos gydymo ypatumai: literatūros apžvalga
Author | Affiliation |
---|---|
Įvadas. Menjero liga yra idiopatinis vidinės ausies sutrikimas, kuriam kliniškai būdingas svyruojantis sensorinis klausos praradimas, ausies pilnumo jausmas ir spengimas ausyse, staigūs spontaniškai pasikartojantys galvos svaigimo priepuoliai. Tai daugiaetiologinė būklė, kurią sukelia ir jos vystymasį skatina bendras genetinių ir aplinkos veiksnių poveikis. Menjero ligos patofiziologija siejama su endolimfos vandene vidinės ausies plėviniame labirinte, galimai dėl endolimfos hiperprodukcijos arba dėl jos nepakankamos absorbcijos. Gydant Menjero ligą pirmiausiai yra siekiama sumažinti galvos svaigimo epizodų dažnumą, jų eigą ir sunkumą, spengimą ausyje bei sulėtinti klausos regresavimą. Ūminių epizodų gydymas yra simptominis, o tolimesnis gydymas siejamas su ligos progresavimo prevencija, simptomų malšinimu. Tikslas. Atlikti mokslinės literatūros apžvalgą siekiant išsiaiškinti Menjero ligos gydymo ypatumus. Metodika. Literatūros apžvalgai atlikti buvo panaudotos “PubMed” bei “Google Scholar” duomenų bazės, į įprastos ir išplėstinės paieškos laukelius vedant raktažodžius ir jų kombinacijas: „Meniere‘s disease“, ‚,treatment for Meniere‘s disease“, „intratympanic gentamicin“, „intratympanic corticosteroids“, „endolymphatic sac surgery“, „labyrinthectomy“, „vestibular neurectomy“ . Buvo atrinkti anglų kalba parašyti straipsniai, skiriant prioritetą naujesnėms nei 5 metų publikacijoms. Rengiant apžvalgą išanalizuoti 56 straipsniai, publikuoti 1997-2022 metų laikotarpių. Nagrinėjimui atrinktos 34 mokslinės publikacijos. Išvados. Nėra universaliai priimto būdo Menjero ligai gydyti. Ligos progresavimo stabdymui pradžioje yra taikomas konservatyvus gydymas - dieta, o nepasiekus efekto gydymas gali būti tęsiamas su betahistinu, diuretikais, intratimpaniniais kortikosteroidais ar gentamicinu. Simptomų stabdymui gali būti taikomos chirurginės procedūros - endolimfinio maišelio, labirintektomijos ar vestibulinės neurektomijos operacijos.
Introduction. Meniere's disease is an idiopathic disorder of the inner ear, clinically characterised by fluctuating sensory hearing loss, tinnitus, and sudden spontaneous recurrent attacks of vertigo. It‘s a multietiological condition, the onset and development of which is caused by the combined effects of genetic and environmental factors. The pathophysiology of Meniere's disease is attributed to endolymphatic hydrops (excess fluid) in the labyrinth of the inner ear, possibly due to overproduction of endolymph or insufficient absorption. The treatment of Meniere's disease is primarily aimed at reducing the frequency, course and severity of episodes of vertigo, tinnitus and impeding hearing loss. Treatment of acute episodes is symptomatic and further treatment is aimed at preventing progression of the disease and relieving symptoms. Aim: to conduct a review of the scientific literature to clarify the treatment of Meniere's disease. Methods. PubMed and Google Scholar databases were used for the literature review. English-language articles were selected, with priority given to publications not older than 5 years. For the review, 56 articles were analysed for the period 1997-2022. 34 scientific publications were selected for review. Conclusions. There isn‘t universally accepted treatment for Meniere's disease. Conservative treatment with diet is used to halt the progression of the disease, if unsuccessful, treatment can be continued with betahistine, diuretics, intratympanic corticosteroids or gentamicin. Surgical procedures such as endolymphatic sac surgery, labyrinthectomy or vestibular neurectomy may be used to stop the symptoms.