Diagnostikoje naudojamo dirbtinio intelekto įtaka sveikatos priežiūros paslaugų kokybei

Abstract

Dirbtinio intelekto (DI) naudojimas medicininėje diagnostikoje sparčiai vystosi ir siekia sukelti esminių pokyčių sveikatos priežiūros srityje. Nors mokslinė literatūra plačiai nagrinėja techninius DI pritaikomumo parametrus, jaučiamas informacijos apie klinikinę ir finansinę DI technologijų naudą klinikinėje praktikoje trūkumas. Tyrimai, nagrinėjantys diagnostikoje naudojamo DI praktikas Europos sveikatos priežiūros įstaigose, gali prisidėti prie atsakingo ir sklandaus DI diegimo Lietuvoje bei kitose šalyse. Tyrimo metodologija buvo grįsta kokybiniu pusiau struktūruoto interviu metodu, kuriame dalyvavo Europos sveikatos priežiūros specialistai (N=5) iš keturių Europos šalių (Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Švedija). Respondentai buvo iš radiologijos, kardiologijos, dermatologijos, patologijos sričių, tiesiogiai dirbantys su DI technologijomis. Pokalbių metu buvo siekiama išsiaiškinti jų ekspertinę nuomonę, kaip DI technologijos medicininėje diagnostikoje veikia diagnozės tikslumą, resursų optimizavimą bei gydymo parinkimą ir kokią įtaką tai turi sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodikliams. Tyrimas buvo atliekamas 2024 metų vasario-balandžio mėnesiais. Tyrimo metu nustatyta, jog klinikinėje praktikoje naudojamos DI sistemos turi tiesioginį poveikį įstaigos resursų optimizavimui tam tikras užduotis perleidžiant kitos kvalifikacijos specialistams arba sutrumpinant diagnostinės išvados pateikimo laiką. Pacientų gydymas tiesiogiai nėra veikiamas DI sistemų, tačiau sutrumpintas diagnozės pateikimo laikas gali prisidėti prie laiku suteikiamo reikalingo gydymo. Respondentai nurodė, jog DI gali sumažinti žmogiškųjų klaidų kiekį ir taip pagerinti diagnozės tikslumą, tačiau neatlieka matavimų, kad galėtų tai pagrįsti. Europos sveikatos priežiūros įstaigose naudojamos diagnostikoje integruotos DI sistemos tiesiogiai veikia sveikatos priežiūros paslaugų kokybę per vidinių skyriaus resursų optimizavimą. Tai daro įtaką sveikatos paslaugų efektyvumui ir prieinamumui. Diagnostikos paslauga yra atliekama greičiau, ligos išvados pateikimo laikas sutrumpėja, pacientas gali greičiau pradėti reikalingą gydymą. Didėjant gydytojų specialistų darbo krūviui DI pagalba vykdomas užduočių perskirstymas mažesnės kvalifikacijos specialistams leidžia išlaikyti paslaugą kuo labiau prieinamą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kokybiniai rodikliai yra vertinami pavienių skyrių, naudojančių DI technologijas, ir neapima visos organizacijos, todėl nėra aišku, kiek papildomų resursų organizacija skiria DI diegimui ir palaikymui. Šis kokybinis, nedidelės apimties pilotinis tyrimas leidžia susidaryti bendrą įspūdį apie DI technologijų naudojimą medicininėje diagnostikoje ir gali būti naudojamas kaip atspirties taškas didesnės apimties kiekybiniams tyrimams. Tyrimo rezultatai gali padėti DI sistemų kūrėjams ir naudotojams nusistatyti lūkesčius DI technologijoms ir įsivertinti jų realią naudą organizacijai bei pacientams. Siekiant didinti DI technologijų diegimą medicininėje diagnostikoje, būtina atkreipti dėmesį į kokybės rodiklius, kurie turėtų atspindėti tikrąjį klinikinį pritaikomumą ir būtų suprantami galutiniam vartotojui.