Giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos diagnostika, gydymas ir profilaktika: 2014 m. gegužės mėn. redakcija : metodinė mokymo priemonė

Abstract

Įvadas. Venų tromboembolija (VTE) – tai patologinė būklė, apimanti giliųjų venų trombozę (GVT) (TLK-10-AM kodas - 180) ir plaučių emboliją (PE) (TLK-10-AM kodas - 126). venų trombozė kliniškai skirstoma į paviršinių ir giliųjų venų. Dažniausiai (iki 70-80 proc.) trombų (krešulių) susidaro kojų venose. Paviršinių venų trombozė sukelia kojų skausmą, diskomfortą, tačiau dažniausiai nėra grėsminga gyvybei. GVT daug pavojingesnė negu paviršinių venų trombozė, ypač jei krešulių susidaro apatinių galūnių proksiamlinėse ar giliosiose dubens venose. Giliųjų venų trombai gali atitrūkti nuo venų sienelių ir su kraujo tėkme pasiekę plaučius sukelti PE. PE yra pavojingiausia, neretai mirtina VTE komplikacija. Apie 26-47 proc. VTE priežastis nenustatoma. Atsižvelgus į etiologiją ir patogenezę, venų trombozės skirstomos į provokuotas (sukeltas nustatytų priežasčių) ir neprovokuotas. 2. Venų tromboembolijos paplitimas. Įvairiose šalyse VTE dažnumas skiriasi. VTE paplitimas priklauso nuo demografinių, VTE diagnostikos ir gydymo ypatumų (bendro sergamumo, hospitalizuotų ar gydytų pirminės sveikatos priiežiūros grandyje ligonių skaičiaus) ir kt. VTE retai pasitaiko jauniems žmonėms, jos dažnumas didėja sulig amžiumi: vaikų sergamumas (iki 15 metų amžiaus) VTE sudaro 1 atvejį/100 tūkst. gyventojų, o vyresnių nei 80 metų žmonių – siekia 500 atvejų/100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje kasmet užregistruojama apie 5 mln. naujų VTE atvejų, apie 10 proc. jų komplikuojasi PE. Apie 10 proc. PE ištiktų pacientų numiršta (esant didelės rizikos PE mirštamumas siekia 30-60 proc., nedidelės rizikos PE – ≤ 5 proc.). Remiantis pasaulio statistikos duomenimis, Lietuvoje per metus galėtų įvykti apie 2500 mirtinų PE. Apie 15-25 proc. užregistruotų VTE įvyksta sergantiems onkologinėmis ligomis, 25 proc. VTE susijusios su chirurginėmis operacijomis ar intervencijomis. [...].