Hiperozido poveikis superoksido dismutazės aktyvumui pelių kepenyse

Abstract

Įvadas. Superoksido dismutazė (SOD) apsaugo ląsteles paversdama superoksido radikalus vandenilio peroksidu ir deguonimi. SOD aktyvumas didėja reaguojant į didesnį superoksido kiekį ir tam tikras chemines medžiagas. Hiperozidas buvo tiriamas dėl jo vaidmens mažinant oksidacinį pažeidimą ląstelėse. Tyrimai rodo, kad hiperozidas pasižymi antioksidaciniu poveikiu, nes pašalina reaktyviąsias deguonies rūšis (ROS) ir padidina antioksidacinių fermentų aktyvumą [1]. Tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti hiperozido poveikį superoksido dismutazės aktyvumui pelių kepenyse po aliuminio vartojimo. Metodai. Eksperimentai buvo atlikti su 4-6 savaičių amžiaus pelėmis (20-25 g). Pelės buvo suskirstytos į keturias grupes: kontrolinės, veikiamos hiperozidu, veikiamos aliuminiu, veikiamos aliuminio ir hiperozido mišiniu. Aliuminis (Al³⁺) buvo švirkščiamas į pilvo ertmę. Superoksido dismutazės aktyvumas buvo nustatytas spektrofotometriškai. Rezultatai. Šis tyrimas parodė, kad hiperozidas, aliuminis ir jų derinys reikšmingai paveikė SOD aktyvumą pelių kepenyse (p < 0,05). Tiek aliuminis, tiek pats hiperozidas padidino SOD aktyvumą. Tačiau hiperozido skyrimas po aliuminio sukelto oksidacinio streso reikšmingo skirtumo, palyginti su aliuminiu, neparodė, nors jis dar labiau padidino SOD aktyvumą. Šie rezultatai rodo, kad hiperozido veiksmingumas didinant SOD aktyvumą ir mažinant aliuminio sukeltą kepenų pažeidimą gali priklausyti nuo dozės, laiko ir eksperimentinių sąlygų. Išvados. Hiperozidas gali sustiprinti superoksido dismutazės (SOD) aktyvumą pelių kepenyse esant aliuminio sukeltam oksidaciniam stresui, nors reikšmingo poveikio nepastebėta. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima ištirti jo potencialą, pagrįstą doze, laiku ir sąlygomis.