Pacientų sergančių nuotaikos ir nerimo sutrikimais savižudiškų minčių ir bandymų žudytis charakteristikos ir paplitimas

Abstract

Įvadas. Savižudybės yra svarbi visuomenės sveikatos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Bandymų žudytis būna apie 10 kartų daugiau negu savižudybių. Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. savižudybių yra susiję su depresija, beveik 40 proc., kurie nusižudo turi tam tikrą kontaktą su savo šeimos gydytoju mėnesio laikotarpyje, ir tik 20 proc. sergančių depresija, gauna tinkamą gydymą. Tikslas. Nustatyti pacientų sergančių nuotaikos ir nerimo sutrikimais savižudiškų minčių ir bandymų žudytis paplitimą, sociodemografinių bei psichoemocinės būklės charakteristikų skirtumus. Metodai. Į tyrimą buvo įtraukti 156 LSMU Elgesio medicinos instituto Streso skyriaus dienos stacionaro pacientai sutikę dalyvauti tyrime, 38 (24,2 proc.) vyrų, 118 (75,8 proc.) moterų, amžiaus mediana 37 m., intervalas 18-73; vyrų ir moterų amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Demografiniai ir klinikiniai duomenys buvo surinkti iš medicininių įrašų. Tiriamųjų psichinės sveikatos įvertinimas buvo atliktas naudojant tarptautinę struktūrizuotą neuropsichiatrinę apklausą (MINI) (angį. Mini International Neuropsychiatric Interview). Bandę žudytis ir turintys savižudiškų minčių buvo palyginti su pacientais be savižudybės simptomų. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: pacientai be savižudiškų minčių (SM) ir be bandymo žudytis (BŽ) (n=89), pacientai tik su SM (n=40), ir pacientai su SM+BŽ (n=27). Visi bandę žudytis pacientai turėjo savižudiškų minčių. Rezultatai. Visoje imtyje maža savižudybės rizika nustatyta 31 (19,9 proc.) pacientui, vidutinė - 14 (9 proc.) ir didelė - 22 (14,1 proc.). Keturiasdešimt procentų (27/67) turinčių savižudiškų minčių nurodė ir bandymą žudytis. Trečdalis SM+BŽ pacientų buvo didelės savižudybės rizikos kategorijoje (9/27, 33,3 proc.), likę 18/27 (66,7 proc.) mažos rizikos (p<0,001). [...].