Hepatoceliulinės karcinomos molekulinis charakterizavimas
Date |
---|
2022-11-24 |
Medicinos ir sveikatos mokslų sekcija Sveikatos mokslai
Pranešimų santraukų kalba netaisyta
Bibliogr.: p. 38
Įvadas. Hepatoceliulinė karcinoma (HCC) yra trečia su vėžiu susijusi mirties priežastis pasaulyje (1). Šiuo metu trūksta patikimų biologinių žymenų HCC diagnostikai, prognozei ar gydymo veiksmingumui vertinti. Mažos nekoduojančios ribonukleorūgšties molekulės, vadinamos mikroRNR, yra svarbios genų raiškos reguliavime, o jų pačių raiškos pokyčiai kepenų ląstelėse gali būti susiję su karcinogeneze. Dėl to mikroRNR molekulių profilio ir jo pokyčių nustatymas gali būti labai svarbus įrankis HCC diagnostikai, ligos prognozei ar gydymo veiksmingumui vertinti. Tikslas. Įvertinti kraujo mikroRNR profilio tinkamumą neinvazinei HCC diagnostikai, prognozei ir gydymo veiksmingumui vertinti. Metodai. Į tyrimą buvo įtraukti 42 pacientai, sergantys HCC ir dalyvavę SORAMIC klinikiniame tyrime (22 pacientams skirtas gydymas sorafenibu, 20 pacientų – sorafenibo ir selektyvios vidinės spindulinės terapijos (SIRT) deriniu) bei 20 kontrolinės grupės asmenų. Tiriamiesiems paimti kraujo plazmos mėginiai (HCC pacientams – prieš pradedant gydymą ir 7–9 sav. po gydymo pradžios). Kraujo plazmoje atskirtos mikroRNR ir paruoštos jų bibliotekos, naudojant naujos kartos sekoskaitos metodiką. Atlikta bioinformatinė ir statistinė duomenų analizė. Rezultatai. Iš viso nustatytos 42 pakitusios raiškos mikroRNR, lyginant HCC pacientų ir kontrolinės grupės tiriamųjų kraujo plazmos mėginius: 16 padidėjusios raiškos (hsa-miR-576-5p, -200b-3p, -374a-3p, -140-5p, -1228-5p ir kt.) ir 26 sumažėjusios raiškos (hsa-miR-219a-2-3p, -218-5p, -129-5p, -132-3p, -3960 ir kt.). Nustatyta, kad gydant sorafenibu, hsa-miR-215-5p ir hsa-miR-192-5p raiška buvo sumažėjusi, hsa-miR-483-5p – padidėjusi, o gydant sorafenibo ir SIRT deriniu, hsa-miR-215-5p raiška buvo sumažėjusi, lyginant mėginius prieš ir 7–9 sav. po gydymo pradžios. Duomenų analizė parodė, kad lyginant HCC pacientų, kuriems po 7–9 sav. gydymo sorafenibu buvo pasiektas radiologinis atsakas ir kuriems atsakas negautas, mėginius, hsa-miR-183-5p (AUC 75,5 %), hsa-miR-28-3p (AUC 83,2 %) ir hsa-miR-1246 (AUC 78,6 %) raiška buvo reikšmingai padidėjusi. Taip pat nustatyti reikšmingi mikroRNR profilio pokyčiai, lyginant mirusių ir išgyvenusių pacientų mėginius abiejose gydymo grupėse. Labai padidėjusi hsa-miR-3615 raiška (p = 0,0009), sumažėjusi hsa-miR-184 raiška (p = 0,019) ir padidėjusi hsa-miR-215-5p raiška (p = 0,031) buvo patikimai susijusi su blogesne HCC sergančių pacientų prognoze. Išvados. Skirtingi kraujo plazmos mikroRNR profiliai gali būti naudojami kaip minimaliai invazinis įrankis HCC diagnostikai, gydymo sorafenibu veiksmingumui ir ligos prognozei vertinti