Rizikos veiksnių įtaka pooperaciniam išeminės širdies ligos progresavimui

Abstract

Įžanga LSMUL KK intervencinės kardiologijos skyriuje 2013 metais 450-čiai ligonių dėl atsiradusių klinikinių išeminės širdies ligos (IŠL) simptomų, buvo atliktos pooperacinės vainikinių arterijų angiografijos (VAA) ir šuntografijos (ŠG). Krūtinės anginos (KA) atsiradimą ir ligos progresavimą pacientams galėjo įtakoti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, cukrinis diabetas, dislipidemija, arterinė hipertenzija. Tikslas Įvertinti rizikos veiksnių įtaką išeminės širdies ligos progresavimui remiantis pooperacine vainikinių arterijų angiografija ir šuntografija. Uždaviniai 1. Išanalizuoti tyrimų demografiją. 2. Remiantis pooperacine VAA ir ŠG įvertinti aortos - vainikinių arterijų jungčių funkcionavimą atsinaujinus krūtinės anginai. 3. Nustatyti kiekybinę rizikos veiksnių įtaką pooperacinės krūtinės anginos atsiradimui. 4. Nustatyti laiko, praėjusio nuo miokardo revaskuliarizacijos iki VAA ir šuntografijos, priklausomybę nuo rizikos veiksnių skaičiaus. Metodika Į tyrimą buvo įtraukti duomenys 200 pacientų, kuriems 2013 01 - 08 buvo atlikta pooperacinė VAA ir ŠG bei vainikinių arterijų ir aortos jungčių suformavimo operacija (VAJO) atlikta po 2004 01. Retrospektyvaus tyrimo būdu duomenys surinkti iš pacientų ligos istorijų bei iš LSMUL KK kardiologijos skyriaus duomenų bazės. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 19.0 paketą. Matavimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje. Koreliacijai įvertinti naudotas Pearson koreliacijos koeficientas r. Kiekybinių dydžių vidurkiams palyginti taikytas Stjudento kriterijus, o duomenų pasiskirstymui įvertinti taikytas 2. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, kai p<0,05, rezultatai pateikti kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis. Rezultatai Tyrimo metu buvo išanalizuota 200 pooperacinių VAA ir ŠG, atliktų 134 vyrams (67%) ir 66 moterims (33%). Vidutinis tiriamųjų amžius p[...].