Stoma ir jos priežiūra : metodinė priemonė
Author | Affiliation |
---|---|
Date |
---|
2022-10-10 |
ISBN 978-9955-15-763-2 eISBN 978-9955-15-764-9
Aprobavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto taryba ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos komisija 2021-11-15. Protokolas Nr. 17/2021.
Bibliogr.: p. 71-75
1710 m. prancūzų gydytojas anatomas A. de Littre'as vienas pirmųjų įvardina stomą kaip išangės atrezijos gydymo metodą, kai storoji žarna išvedama pro pilvo sieną kairėje pilvo pusėje. Istoriniai šaltiniai rodo, kad labai nedaug chirurgų tais laikais išdrįsdavo taikyti šį operacinio gydymo metodą. Vienas pirmųjų sėkmingų atvejų minimas apie 1740 m., kai britų chirurgas W. Cheselden'as(1688-1752) 73 metų pacientei Margaret White dėl įstrigusios bambos išvaržos pašalino dalį nekrotizavusios žarnos. Tiesa, nėra pilnai aišku, ar tai buvo plonosios, ar storosios žarnos stoma. Pirmasis aprašytas kolostomos atvejis siejamas su prancūzų chirurgu Frances'as Pillore'as, kuris 1776 m. pacientei M. Morel atliko operaciją dėl tiesiosios žarnos auglio, sukėlusio pilną žarnyno nepraeinamumą. Kolostomos anga atlikta kirmėlinės ataugos vietoje. Naudotos daugkartinės klizmos, o išmatoms surinti pritaikyta kempinė, fiksuota elastinėmis gumomis. Deja, ligonė, praėjus 18 dienų po opaeracijos, mirė dėl išsivysčiusio peritonito.Prancūzų chirugai A. Dubois'as ir C. Duret'as buvo vieni pirmųjų chirurgų, panaudojusių Littre'o metodą. A. Dubois'as 1783 m., o C. Duret'as 1793 m. atliko šias operacijas naujagimiams dėl anus atrezijos. Dubois'o operuotas naujagimis mirė, praėjus savaitei po operacijos, o Duret'o atlikta operacija buvo sėkminga ir pacientas su stoma išgyveno 43 metus. Danų chirurgas Hendrick'as Callisen'as 1798 m. išleido chirurgijos vadovėlį, kuriame aprašė stomos operacijos metodiką, o jo darbas buvo tęsiamas prancūzų chirurgo Jean'as Amussat'as, kuris sudarė operacijų atliktų su stoma 1716-1839 m. laikotarpiu sąrašą. Iš viso, buvo atliktos 27 operacijos ir tik 6 pacientai išgyveno. Pirmieji pranešimai apie galimas stomos komplikacijas, tokias kaip odos išopėjimai, stomos prolapsas ir diskusijos apie reikalingas stomos priežiūros priemones minimi 1820 m., kai britų chirurgas Daniel'as Pring'as pacientei, taip pat vardu White, suformavo riestinės žarnos stomą. Galvojama, kad pacientė tuo metu naudojo rankšluoščius, pagalvių užvalkalus ir kibirus prižiūrėti stomą.Vieną pirmųjų plonosios žarnos stomos atvejų 1879 m. aprašo vokiečių chirurgas W. Baum'as iš Danzigo. Jis suformavo ileostomą dėl piktybinio žarnyno auglio, bet šis atvejis nebuvo sėkmingas ir pacientas mirė, praėjus 9 savaitėms po opercijos dėl išsivysčiusių komplikacijų. Kaip jau minėta, ilgą laiką nedaugelis chirurgų ryžosi atlikti šias operacijas. Liūdna, bet stomų chirurgijos progresą paskatino pirmasis ir antrasis pasaulinis karai, kurių metu buvo gydoma daugybė pilvo ir žarnyno sužeidimų ir atsirado didesnė patirtis tiek stomų operacijų metodikoje, tiek ir pooperacinėje jų priežiūroje. Ileostomos procedūra kur kas naujesnė procedūra nei kolostoma, šių operacijų skaičiaus didėjimas stebėtas nuo 1950 m. i rtai siejama su padidėjusių kolektomijų skaičiumi pacientams, sergantiems uždegiminėmis storosios žarnos ligomis. B. Brooke'as 1952 m. aprašė paprastą ir logišką plonosios žarnos "išvertimo" metodą, apsaugantį nuo ileostomos savaiminio užsidarymo. Šis metodas išliko iki šių dienų, tačiau per paskutinius septynis dešimtmečius medicinos progresas lėmė tai, kad stomos išvedimo operacija šiuo metu yra gana mažos operacinės rizikos procedūra, žymiai pagerinanti žmonių gyvenimo kokybę. Besivystant stomų operacijoms, atsirado poreikis rūpintis pacientais, turinčiais stomą. Jiems turėjo būti sukurti išmatų rinktuvai. Pirmieji išmatų rinktuvai, pradėti gaminti 20 a. pradžioje, buvo griozdiški, sudaryti iš kelių dalių, diržais apjuosti per liemenį ir prispausti prie stomos. 1944 m. chirurgas Strauss'as jaunam chemijos studentui padarė ileostomą ir po operacijos pasiūlė savo sukurtą išmatų rinktuvą, kuris vėliau tapo pavyzdžiu pramoninėje guminių-plastikinių prispaudžiamų prie stomos išmatų rinktuvų gamyboje. Pirmuosius vienkartinius priklijuojamus išmatų surinktuvus 1955 m. pasiūlė slaugytoja Elise Sorensen iš Danijos, kuri tuo metu slaugė stomą turinčią savo seserį. Šie išmatų rinktuvai buvo pagaminti iš plastiko ir tvirtinami prie lipnių, odai saugių plokštelių. 1957 m. jai bendradarbiaujant su danų inžinieriumi Aage-Louis Hansen'u buvo įkurta Coloplast įmonė. Nuo tada prasidėjo masinė šių priemonių gamyba. [...].