Bioetikos ir sociologijos tarpdalykinio bendradarbiavimo galimybės

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos bioetikos ir sociologijos tarpdalykinio diskurso galimybės sprendžiant šiuolaikines moralės dilemas. Apžvelgiant bioetikos ir sociologijos disciplinų raidą, atskleidžiami paradigminiai šių disciplinų skirtumai ir joms atstovaujančių mokslininkų požiūriai į etines sveikatos priežiūros problemas. Tradicinėmis laikytos klasikinės biomedicinos etikos temos, kaip, pvz., pacientų teisės medicinoje, eksperimentinių biomedicininių tyrimų su žmonėmis pagrįstumas, eutanazija ar klonavimas, vis dažniau yra analizuojamos empiriniu požiūriu pasitelkiant socialinių tyrimų metodus. Tačiau bioetikos diskurse socialinių tyrimų rezultatai (pvz., visuomenės nuomonės apklausos) yra ignoruojami, ir atvirkščiai – medicinos sociologijos tekstuose vengiama normatyvinės etikos vartojamų teorinių nuostatų ar tuo labiau filosofinės sąvokų analizės. Straipsnyje aptariamos naujos tarpdalykinės nišos – bioetikos sociologijos ir sociologijos bioetikos teorinės perspektyvos. Nagrinėjama, kaip bioetikos ir socialinių mokslų tyrėjų bei ekspertų naudojami problemų sprendimo instrumentai galėtų būti integruojami į bendrą konstruktyvią mokslinę diskusiją ir kokios galimos (medicinos ar sveikatos) sociologijos ir bioetikos (ar medicinos etikos) bendradarbiavimo išdavos. The paper analyzes potential interdisciplinary relations between bioethics and sociology while dealing with current ethical dilemmas. The paradigmatic and conceptual differences to the framework of ethical-social problems between bioethical and sociological academic disciplines are revealed. Traditionally ethical problems such as patient’s rights in medicine, justification of biomedical research, euthanasia, cloning tend to be argued employing empirical argumentation and methodology of social research. The paper explores why the results of sociological studies (such as public opinion polls) are frequently ignored in the context of bioethics as well as medical sociology delimits the philosophical-ethical argumentation such as application of normative principles. New theoretical approaches – sociology of bioethics as well as bioethics in sociology are presented. The potential collaboration between social sciences and bioethics as well as mutual integration of different experts to interdisciplinary discussion in decisionmaking are disputed.