Pacientų, konsultuotų LSMU Kauno Klinikose 2010-2011 metais, dažniausios lėtinės dilgėlinės priežastys

Abstract

Dilgėlinė – dažna liga, kuriai būdingas odos išbėrimas pūkšlėmis, neretai kartu su gilesnių odos sluoksnių ir poodžiopaburkimu-angioedema. Lėtinė dilgėlinė pasireiškia 15-25 % populiacijos. Manoma, kad dilgėlinę gali provokuotilėtinės uždegiminės, autoimuninės ligos, alergenai ir pan. Literatūros duomenimis iki 60 – 80% sergančiųjų dilgėlinės priežasties ir provokuojančių veiksnių nustatyti nepavyksta. Darbo tikslas: Įvertinti lėtinės dilgėlinės priežastinius veiksnius. Uždaviniai: 1. Įvertinti lėtine dilgėline sergančiųjų demografinius rodiklius. 2. Įvertinti angioedemos, pasireiškiančios kartu su dilgėline, dažnį. 3. Nustatyti dilgėlinę provokuojančius veiksnius bei lydinčius susirgimus priklausomai nuo dilgėlinės tipo. Metodika: Retrospektyviai analizuota pacientų, kurie 2010-2011m. konsultuoti LSMU L Kauno klinikose dėl pasikartojančiobėrimo pūkšlėmis, medicininė dokumentacija. Lėtinės dilgėlinės diagnozė jiems nustatya pagal kriterijus, pateiktus EAACI 2009 m. rekomendacijose. Į tyrimą įtraukti vyresni nei 18m. amžiaus pacientai; analizuoti jiems atliktų tyrimų in vivo: autologinio serumo įodinio testo, odos dūrio mėginių su buitiniais ir maisto alergenais; in vitro: bendro IgE serume, specifinių IgE klasės antikūnų, antinuklearinių antikūnų (ANA), antikūnų prieš neutrofilųcitoplazmos antigenus (ANCA), antikūnų prieš mitochondrijų antigenus (AMA), antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO), antistreptolizino-O (ASO) titro, reumatoidinio faktoriaus, rezultatai. Tiriamieji grupuoti pagal dilgėlinės tipą ir pagal angioedemos pasireiškimą (yra/nėra). Duomenų statistinė analizė atlikta „SPSSstatistics 17.0“ programa, duomenys palyginti taikant χ² kriterijų. Laikyta, kad skirtumas tarp grupių reikšmingas, jeip <0,05.Rezultatai:Iš viso išanalizuota 270 pacientų, sergančių lėtine dilgėline, ambulatorinės kortelės. Lėtinė dilgėlinė buvo nustatyta196 (72,6%) moterims ir 74 (27,4%) vyrams (p<0,05). Tiriamųjų vidutinis amžius 43,5±16,2 metai. Dilgėlinė su angioedema diagnozuota 82 (30,4%), dilgėlinė be angioedemos – 188 (69,6%) tiriamiesiems. Spontaninė lėtinė dilgėlinė pasireiškė 152 (56,4%) pacientams. Fizinė dilgėlinė buvo nustatyta 96 (35,5%) pacientams: šalčio- 47, dermatografinė- 41, saulės- 5, spaudimo- 3 pacientams. Nustatyti 22 (8,1 %) kitų tipų dilgėlinės atvejai: kontaktinės- 7, cholinerginės- 4, vandens- 4, fizinio krūvio- 7. Sergančiųjų lėtine dilgėline be angioedemos grupėje 32,4% nustatytas įsijautrinimas alergenams, 15,4% lėtinė infekcija, 14,9% autoimuninė liga, 4,8% kita lydinti patologija (GERL, opaligė, nealerginė astma), o 32,0% gretutinė liga ar kitas priežastinis veiksnys nenustatytas. Sergančiųjų dilgėline su angioedema grupėje dažniau nei kitoje grupėje nustatyta autoimuninė liga (25,6%,p<0,05), alerginis įsijautrinimas 25,6%, lėtinė infekcija 15,8%, kita lydinti patologija 4,9%, o gretutinė liga nenustatyta 28%. Išvados: 1. Lėtine dilgėline moterys serga dažniau nei vyrai. 2. Daugeliui asmenų lėtinė dilgėlinė pasireiškia be angioedemos ir būna spontaninio tipo. 3. Sergantiems lėtine dilgėline be angioedemos dažniau nustatomas įsijautrinimas alergenams, o sergantiems dilgėline su angioedema-autoimuninė liga.