Socialiniai, ekonominiai veiksniai ir gyvenimo kokybė

Abstract

Gyventojų sveikatos rodiklių ir gyvenimo kokybės stebėjimas yra svarbus Lietuvos sveikatos programos uždavinys. Socialinių, ekonominių veiksnių ir gyvenimo kokybės žymenų stebėsena turi padėti vertinti įvairių gyventojų grupių būklę ir nustatyti sveikatos priežiūros bei ekonomikos prioritetus. Tikslas. Ištirti socialinių, ekonominių veiksnių bendrą įtaką Vilniaus miesto gyventojų gyvenimo kokybei. Objektas ir metodai. Tirta 18 metų ir vyresni Vilniaus miesto gyventojai. Tyrimo metu buvo apklausta 1232 respondentai, iš jų 539 (43,8%) vyrai ir 693 (56,2%) moterys. Imtis reprezentatyvi. Naudotas integralus klausimynas „Sveikatos, aplinkos ir gyvenimo kokybės integruotas tyrimas“. Rezultatai. Dispersinė analizė rodo, kad gyvenimo kokybės sričiųi skirtumai priklausomai nuo išsilavinimo lygio yra statistiškai reikšmingi fizinėje, nepriklausomumo, socialinių santykių ir aplinkos srityse (p=0,000), dvasingumo srityje duomenys taip pat gauti statistiškai reikšmingi – p=0,018. Aplinkos gyvenimo kokybės sritį prasčiausiai vertina aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai (vidurkis 12,14), nepriklausomumo sritį prasčiausiai vertina vidurinį iðsilavinimą turintys respondentai (14,10). Visose kitose srityse, išskyrus aplinkos ir nepriklausomumo, gyvenimo kokybė prasčiausiai vertinama neturinčių išsilavinimo žmonių grupėje. Išvada. Gyvenimo kokybė visose srityse, išskyrus aplinkos ir nepriklausomumo, prasčiausiai vertinama neturinčių išsilavinimo žmonių grupėje. The observation of inhabitant’s health index and quality of life is an important task of Lithuania health program. The monitoring of social, economic factors and quality of life parameters must help to estimate a condition of various inhabitants groups and to determine priorities of health care and economics. Aim. To investigate the social, economic factors influence on quality of life for Vilnius city inhabitants. Object and method. Vilnius city inhabitants aged 18 years and older were investigated. 1232 city inhabitants participated in the poll (539 (43,8%) men and 693 (56,2 %) women). The sample is presentable. The integrated “Health, environment and quality of life integrated survey” questionnaire was used. Results. Dispersive analysis shows that differences of quality of life ranges subject to education level are statistic meaningful in physical, independence, social intercourse and environment ranges (p=0,000), data in spirituality range are also statistic meaningful – p=0,018. Environment range of quality of life is rated the worst by respondents with further education (average 12,14), independence range is rated the worst by respondents with secondary education (14,10). In all other ranges, except environment and independence, quality of life is rated the worst by people group without education. Conclusion. In all disciplines except environment and independence the quality of life is appreciated the worst among group of people without education.