Sprogimų traumos: Atvejų analizė ir literatūros apžvalga

Abstract

Įvadas. Sprogimų sukeltas mirtis galima klasifikuoti į tris kategorijas – nelaimingas atsitikimas, nužudymas, savižudybė. Sprogimų sukelti nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta darbovietėse: griovimo aikštelėse, kasyklose, kelių tiesimo arba taisymo aikštelėse, gamyklose, ginklų sandėliuose, kai nesilaikoma saugos reikalavimų, dirbama su nesaugia technika, kai naudojamasi brokuotomis apsaugos priemonėmis arba namų aplinkoje, kai žmonės neatsargiai elgiasi su pirotechnika. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2010–2019 metais daugiausiai mirčių įvyko dėl dujų cilindro sprogimų, auka dažniausiai – vyriškos lyties asmuo. Sprogimų sukelti sužalojimai pagal žalojantį veiksnį klasifikuojami į 4 grupes: pirminiai, antriniai, tretiniai, ketvirtiniai. Pirminiai – sukelti sprogimo smūgio bangos, pasireiškia barotrauma. Antriniai – nuolaužų sukelti penetruojantys ir buki sužalojimai. Tretiniai – netiesioginis žalojantis poveikis dėl staigaus kūno padėties pasikeitimo ar sunkių konstrukcijų išjudinimo. Ketvirtiniai – šalutinių veiksnių: karšto oro, dulkių, sukelti nudegimai, kvėpavimo takų pažeidimai, potrauminio streso sindromas. Pagrindinis traumas sprogimo metu lemiantis mechanizmas - didelis kinetinės energijos kiekis išsiskiriantis per trumpą laiką. Atvejų aprašymas. 1 atvejis: 25 metų amžiaus vyriškos lyties lavonas rastas prie savo garažo, virinant vilkiko kuro baką įvyko sprogimas. Nustatyta: odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva bei muštinės žaizdos kaktoje, poodinė kraujosruva su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiais ir smegenų kamieno sužalojimu, odos nubrozdinimai kakle, krūtinės ląstoje, kairio peties srityje, abipus daugybiniai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, kraujo išsiliejimas abipus krūtinplėvės ertmėse, kairio raktikaulio lūžis, abipus plaučių plyšimai, bei viršutinių skilčių sumušimas, širdiplėvės plyšimai, blužnies bei kepenų plyšimai, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, juosmens kairėje, dešinio kelio sąnario projekcijoje, kairėje blauzdoje. 2 atvejis: 19 metų amžiaus vyriškos lyties lavonas rastas po sprogimo pievoje viešoje vietoje, sprogus savadarbiui užtaisui. Kūnas rastas padalintas į tris dalis. Nustatyta: kojų ir liemens amputacijos; odos nubrozdinimai smakre, nugaroje, pilve; juosmens, genitalijų, dubens, pilvo, tarpvietės audinių, kaulų bei organų suardymas; kiauriniai pilvo sienos sužalojimai; II°B nudegimas dešiniame žaste; dauginiai stuburo lūžiai; dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai; krūtinkaulio lūžis; plaučių, kepenų, žarnyno, blužnies, inkstų aptraiškymas, dauginiai diafragmos plyšimai; širdiplėvės ir širdies plyšimai; aortos krūtininės dalies nutraukimas; šlaunikaulių kaklelių lūžiai. 3 atvejis: 25 metų amžiaus vyriškos lyties lavonas rastas sprogimo vietoje patalpoje sprogus granatai. Nustatyta: viršutinių galūnių amputacijos, plėštinės žaizdos, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, bei galvos smegenų suardymu, plėštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai krūtinėje ir pilve su daugybiniais šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais, stuburo lūžiu, širdies, plaučių, kepenų, bei plonųjų žarnų plyšimais, plėštinės žaizdos šlaunyse su šlaunikaulių lūžiais, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai blauzdose. Išvados. Sprogimų sukeltų sužalojimų sunkumo laipsnis priklauso nuo kelių veiksnių: aukos atstumo nuo sprogimo epicentro, žalojančio faktoriaus tipo. Letalią baigtį sprogimo traumos metu lemia sprogimo efekto sukelta tuščiavidurių organų, dažniausiai plaučių, barotrauma bei lekiančių sprogmens ar aplinkos nuolaužų ir skeveldrų sukeltos penetruojančios žaizdos.