Antidepresantų farmakologinių savybių apžvalga

Abstract

Pasaulyje depresija yra labai paplitusi. Dažniausi nuotaikos sutrikimai – tai didysis depresijos sutrikimas ir bipolinis afektinis sutrikimas (maniakinė depresinė psichozė). Antidepresantų klasifikacija pagrįsta jų veikimo mechanizmu: tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas, doksepinas), keturcikliai antidepresantai (mirtazapinas, venlafaksinas, nefazodonas), selektyvūs serotonino inhibitoriai (fuoksetinas, citalopramas, sertralinas) ir monoamino oksidazės inhibitoriai (fenelzinas, tanilciprominas). Veikimo mechanizmas: TCA slopina norepinefrino ir 5-HT reabsorbciją (atgalinį įsiurbimą į presinapsinį neuroną) ir stiprina neurotransmiterių poveikį posinapsinio neurono receptoriams. Keturcikliai antidepresantai, iš jų amoksapinas slopina norepinefrino reabsorbciją, trazadonas – 5-HT reabsorbciją. Trečiosios kartos antidepresantai venlafaksinas ir duloksetinas stipriai slopina abiejų – NE ir 5-HT neurotransmiterių reabsorbciją. Mirtazapinas, blokuodamas presinapsinius alfa 2 adrenoreceptorius, kurie atsakingi už atgalinį įsiurbimą, didina šių dviejų aminų išsiskyrimą iš nervo galūnės ir blokuoja serotonino 2A receptorius. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) sukelia labai selektyvų poveikį 5-HT atgaliniam įsiurbimui. Monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriai, slopindami aminų skaldymą nervo galūnėje, padidina norepinefrino ir 5-HT atsargas pūslelėse ir stiprina neurotransmiterių aktyvumą. Farmakokinetika: dauguma antidepresantų yra geriami (amitriptilinas ir imipraminas gali būti injekuojami į raumenis). Visi, išskyrus nefazodoną, gerai absorbuojami iš virškinamojo trakto, stipriai jungiasi su plazmos baltymais. Antidepresantų pasiskirstymo tūris yra didelis (10–15 L/kg), o pusinis eliminacijos periodas gana ilgas (8–36 val.). Pagrindinis antidepresantų eliminacijos būdas – metabolizmas. [...].