Skysčių terapija kristaloidiniais tirpalais

Abstract

Skysčių terapija – viena dažniausių gydymo priemonių. Naudojamo tirpalo rūšis, kiekis ir infuzijos greitis priklauso nuo ligos pobūdžio, kūno skysčių nuostolių. Yra išskiriamos dvi tirpalų kategorijos: koloidiniai ir kristaloidiniai, pastarųjų reikšmė ir bus aptarta šiame straipsnyje. Kristaloidai – tirpalai, turintys elektrolitų, kurie gali laisvai judėti kūno skysčiuose. Jie skirstomi į tris grupes: izotoniniai, hipertoniniai ir hipotoniniai. Veterinarinėje medicinoje dažniausiai naudojami kristaloidiniai tirpalai: Ringerio laktatas, Ringerio acetatas, 5 proc. dekstrozė, 0,9 proc. natrio fiziologinis tirpalas. Daugelis elektrolitų balanso pokyčių dažniausiai nekelia pavojaus gyvybei. Fiziologiškai pastebimi elektrolitų koncentracijos sutrikimai turi pasekmių rūgštinei organizmo terpei, membraninių potencialų reguliavimui, neuronų sužadinimui, raumenų susitraukimui ir fermentų sistemos funkcijai. Kristaloidiniai tirpalai naudojami norint išlaikyti organizmo skysčių balansą ir išvengti jų trūkumo, apsisaugoti nuo dehidratacijos ir hipovolemijos, skatinti diurezę, atkurti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. [...].