Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros organizavimo sėkmės istorija; 2.1

Abstract

Istorinė apžvalga. Pirmasis žingsnis, kuriant modernią nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemą, buvo žengtas 1991 m. pradėjus registruoti naujagimius pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas nuo 500 gramų kūno masės ir 22 neėštumo savaičių (iki 1991 m. naujagimiai buvo registruojami nuo 1000 gramų kūno masės ir 28-os nėštumo savaitės) (1). Kitas labai svarbus žingsnis buvo „Perinatologinės, neonatologinės, paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų profilaktikos programa“ (1992–1996 m.). Pirmą kartą Lietuvoje pradėta įgyvendinti plati kompleksinės sveikatos priežiūros srities sistema. Programa apibrėžė nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros tvarką, į tris lygius suskirstė gimdymo priežiūros įstaigas, reglamentavo teikiamos įvairiais lygiais pagalbos apimtis, nustatė, kokia medicininė įranga turėtų būti skirtingo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir t. t. Buvo įkurti Vilniaus ir Kauno perinatologijos centrai, sukurtos naujagimių transportavimo, gimdymų registravimo, perinatalinių ir nėščiųjų bei gimdyvių mirčių nagrinėjimo sistemos. Prie sėkmingo didelių programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo labai svariai prisidėjo Šveicarijos Vyriausybė, skirdama 4,6 mln. frankų finansinę paramą. Už gautas lėšas įsigyta medicininės įrangos, kuri dar iki šiol veikia, suorganizuota nemažai specialistų edukacijos priemonių. Žvelgiant 1 LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika 2 Sveikatos apsaugos ministerija iš laiko perspektyvos galima teigti, kad šios radikalios reformos tapo teigiamų poslinkių, kalbant apie motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą, pagrindu. 1997–1999 metais Šveicarijos Vyriausybė skyrė 4 mln. Šveicarijos frankų finansinę paramą projektui „Vaikų intensyvioji terapija ir vaikų anestezija“. Perinatologijos programa (1997-2001 m.) bei "Motinos ir vaiko valstybinė programa" [...].