Šiuolaikinis požiūris į vaikų sergančių mielomeningocele kineziterapiją: „Pagrindiniai principai, galimybės bei poveikis“

Abstract

Vaikams sergantiems mielomeningocele vis dažniau yra taikomi įvairesni reabilitacijos vertinimo ir gydymo metodai, kurie palengvina jų sveikatos būklę ir padeda integruotis į visuomenę. Viena iš priežasčių,kurios nepalengvina šių vaikų integraciją į visuomenę yra stuburo deformacijos. Nustatyta, kad apie 90 % pacientų, turinčių mielomeningocelę (MMC), yra diagnozuojamos stuburo deformacijos: kifozė, skoliozė, hiperlordozė. Labai svarbu reguliariai atlikti stuburo rentgenogramas. Jos atliekamos norint išsiaiškinti stuburo iškrypimą ir stebėti jo kitimą, ypač intensyvaus vaiko augimo periodu. Modernėjant medicininei diagnostikai buvo sukurtas laikyseną analizuojantis prietaisas, tai DIERS Formetric 3D/4D, kuris analizuoja stuburo iškrypimą nenaudojant rentgeno spindulių. Darbo tikslas: Įvertinti kineziterapijos poveikį per trumpiausią reabilitacijos laikotarpį vaikams, sergantiems mielomeningocele, siekiant išvengti ar atitolinti stuburo deformacijas. Uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, sergančių mielomeningocele fizinį pajėgumą prieš ir po reabilitacijos. 2. Nustatyti vaikų sergančių mielomeningocele (MMC) laikyseną, remiantis laikysenos vertinimo sistema prieš ir po reabilitacijos. 3. Nustatyti ar kineziterapijos poveikis išliko praėjus vienam mėnesiui po reabilitacijos. 4. Nustatyti sąsajas tarp vaikų sergančių mielomeningocele (MMC) stuburo pažeidimo lygio ir ydingos laikysenos tipo. Metodika: Tris mėnesius trukusiame eksperimente dalyvavo priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus riboto mobilumo (judantys neįgaliųjų vežimėliu) vaikai, sergantys mielomeningocele. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinama tiriamųjų laikysena DIERS Formetric 3 D/4D laikysenos vertinimo sistema. Taip pat tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinta stambioji motorika GMFM skale; standartizuotu PEDI testu vertintas tiriamųjų savarankiškumas. Vaik[...].