Pulsinės elektromagnetinio lauko terapijos įtaka žirgų nugaros skausmo slenksčiui

Abstract

Žirgo nugara – viena svarbiausių struktūrų palaikanti raitelio svorį bei žirgo balansą. Nugaros skausmo nustatymas yra labai subjektyvus, paremtas digitaline palpacija. Algometrija – vienas objektyviausių skausmo identifikavimo metodų, matuojama kg/ cm². Žirgų nugaros funkcionalumui palaikyti naudojama manualinė terapija, efektyviai didinanti nocicepcinį slenkstį net 12 proc. [2]. PEMF terapinių prietaisų efektyvumas yra plačiai ištirtas žmonėms, tačiau ar taip pat efektyviai veikia ir žirgų nugaros funkcionalumą? Tikslas – ištirti PEMF įtaką žirgų nugaros skausmo slenksčiui. Tyrime dalyvavo 20 kliniškai sveikų, suaugusių, neturinčių nugaros patologijų žirgų (eksperimentinė grupė n = 10, kontrolinė grupė n = 10) žirgų. Algometriniai matavimai buvo atlikti abiejose kūno pusėse, nuo kranialinės link kaudalinės kūno pusės, iš kairės į dešinę. Matavimų lokacijos buvo adaptuotos pagal Haussler and Erb and Varcoe-Cocks et al metodiką, prieš ir po 15 min. PEMF terapinės programos (kontrolinei grupei terapinė gūnia nebuvo įjungta). Požymis, kad nocicepcinis slenkstis pasiektas, buvo laikomas aiškus elgesio pasikeitimas. Siekiant padidinti tyrimo patikimumą, viename taške buvo atlikti trys matavimai, jų vidurkis naudotas statistinėje analizėje [2], atliktoje naudojantis Microsoft Excel 2016 paketu, naudojant porų t-testą, p ≤ 0,05. MNT vertės statistiškai reikšmingai po PEMF terapijos padidėjo 10 iš 14 matuotų taškų eksperimentinėje grupėje, vidutiniškai 1,55–2,53 kg/cm². Statistiškai reikšmingas pokytis po terapijos nebuvo nustatytas kontrolinėje grupėje p < 0,05. Remiantis tyrimo rezultatais, PEMF terapija efektyviai didina sportinių žirgų nugaros funkcionalumą. Nocicepcinio slenksčio vertės padidėjo 13.7–22.7 proc. net sveikiems žirgams. Reikalingi tolimesni tyrimai, siekiant įvertinti ilgalaikį efektą žirgams su nugaros skausmu.