Pacientų, gydomų hemodialize, peritonine dialize ir inkstų transplantacija, gyvenimo kokybės vertinimas

Abstract

Darbo tikslas buvo palyginti skirtingais pakaitinės inkstų terapijos būdais gydomų pacientų gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybei vertinti naudotas SF-36 (Medical Outcomes Study 36-item Short Form) klausimynas, matuojantis aštuonias gyvenimo sritis, kurios jungiamos į dvi pagrindines dimensijas: fizinę ir psichinę sveikatą. Kiekviena sritis vertinama balais nuo 0 iki 100, mažesnė balų suma rodo blogesnę gyvenimo kokybę. SF-36 klausimyną užpildė 102 hemodializuojami pacientai, 4 pacientai, gydomi peritonine dialize ir 17 pacientų po sėkmingos inkstų transplantacijos. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad GK priklauso nuo pakaitinės inkstų terapijos būdo. Pacientų po inkstų transplantacijos fizinė ir psichinė sveikata buvo geresnė nei dializuojamų pacientų (fizinė sveikata atitinkamai 71,88 ir 43,42 balų, p<0,0001; psichinė sveikata - 77,35 ir 52,46 balų, p<0,0001). Transplantuotų pacientų GK buvo geresnė nei hemodializuojamų pacientų, įtrauktų į recipientų transplantacijai sąrašą (aukštesni balai 7 iš 8 GK sričių, p<0,05), nors šių grupių amžius (p=0,138) ir sergamumas gretutinėmis ligomis (Charlson indeksas 2,47 ir 2,76, p=0,25) buvo panašūs. Blogiausia dializuojamų pacientų psichinė sveikata buvo pirmaisiais 3 dializės mėnesiais, ilgiau dializuojamų pacientų psichinė sveikata buvo geresnė (38,31 ir 53,69 balų, p=0,027). Trumpiau nei 4 mėn. dializuojamų pacientų socialinio funkcionavimo rodikliai taip pat buvo blogesni nei 4-48 mėn. ir ilgiau nei 48 mėn. dializuojamų pacientų (43,06, 73,91 ir 69,79 balų, p<0,05). Didesnis sergamumas gretutinėmis ligomis turėjo įtakos blogesnei fizinei (r= -0,3, p<0,05) bei psichinei (r= -0,27, p<0,05) sveikatai. Vyresnis amžius buvo susijęs su blogesne fizine sveikata (r= -0,27, p<0,05). Sergančiųjų cukriniu diabetu dializuojamų ligonių GK nesiskyrė nuo cukriniu diabetu nesergančių dializuojamų pacientų. The purpose of this study was to compare the quality of life in patients with end-stage renal disease treated with different kinds of renal replacement therapy. Patient?s self-assessment of quality of life was measured by the SF-36 (The Short Form health survey), scoring system that includes eight independent scales and two main dimensions (physical and mental health). 102 haemodialysis, 4 peritoneal dialysis patients and 17 patients after successful kidney transplantation completed the SF-36. We have found that renal transplant patients had significantly higher scores in the physical (71,88 scores) and mental (77,35 scores) health than those of the haemodialysis (43,42 and 52,46 scores) and peritoneal dialysis (52,6 and 55,5 scores) patients (p<0,001). Transplanted patients experienced a significant improvement in 7 of 8 scales compared with patients on the waiting list for a kidney transplantation (p<0,05). The mental health, particularly social functioning scores were lower in patients who had been on haemodialysis for less than 4 months, compared with patients who had been on haemodialysis for 4-48 months and longer. (social functioning 43,06, 73,91 and 69,79 scores, p<0,05). A higher number of comorbid conditions was independently related to poorer quality of life (r= -0,3, p<0,05 to physical health, r= -0,27, p<0,05 to mental health) and age was related to poorer physical health (r= -0,34, p<0,05). We haven?t found quality of life differences between patients with diabetes mellitus and without diabetes mellitus.