Vainikinių arterijų anomalijos, nustatomos atliekant daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos vainikinių arterijų angiografiją: nuo teorijos iki praktikos

Abstract

Vainikinių arterijų (VA) anomalijoms priskiriami įgimti (kartais – ir įgyti) anatominiai variantai, susiję su neįprasta VA eiga ir / ar jų ištakomis, ir sudaro < 1 proc. bendrojoje populiacijoje. Didelė dalis VA anomalijų laikomos „gerybinėmis“ – dažnu atveju nėra kliniškai reikšmingos ir intervencinio ar chirurginio gydymo nereikalauja. Tačiau dalis anomalijų gali ne tik bloginti miokardo perfuziją ir sukelti išemiją, miokardo infarktą ar širdies nepakankamumą, bet ir padidinti staigios širdinės mirties riziką. Šiais atvejais intervencinis, chirurginis gydymas yra būtinas [1, 2]. Raumeninis tiltelis Raumeniniu tilteliu vadinama dalis vainikinės arterijos (dažniausiai priekinė tarpskilvelinė šaka), kuri „panyra“ į miokardą. Skirtingų literatūros šaltinių duomenimis, raumeninis tiltelis randamas 25–50 proc. daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos vainikinių arterijų angiografijos (DKT VAA) tyrimų. Dažniausiai raumeninis tiltelis jokių simptomų nesukelia, kadangi VA prisipildo diastolės metu, tuo tarpu arterija gali būti suspaudžiama aplink supančio miokardo sistolės metu. Jei vis dėlto įtariama, kad simptomus sukelia raumeninis tiltelis, rekomenduojama atlikti neinvazinį funkcinį tyrimą išemijai vertinti. Medikamentiniam gydymui rekomenduojama skirti beta adrenoblokatorius arba verapamilį ar diltiazemą. Nitratai nerekomenduojami, jie gali net sustiprinti angininius simptomus. Įrodžius raumeninio tiltelio sukeliamą išemiją, svarstomas chirurginis gydymas – aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija (AVAJO) arba miotomija. Stentavimas tokiais atvejais nerekomenduojamas dėl stento trombozės, restenozės, kraujagyslės perforacijos rizikos [3–5]. Fistulės Fistule vadinama VA jungtis su širdies ertme arba kita kraujagysle. Nedidelės fistulės dažnai būna besimptomės, randamos atsitiktinai atliekant vaizdinius tyrimus ir papildomo gydymo nereikalauja. Didelės, kliniškai reikšmingos fistulės gali sukelti širdies nepakankamumą dėl nuosrūvio iš kairės į dešinę (fistulė su dešiniuoju prieširdžiu, dešiniuoju skilveliu ar plautine arterija) arba kairiojo skilvelio tūrio perkrovos (fistulė su kairiuoju prieširdžiu ar skilveliu). Krūtinės angina, bloga fizinio krūvio tolerancija ar širdies nepakankamumo požymiai rodo fistulės hemodinaminį reikšmingumą. Intervencinis (chirurginis) gydymas svarstytinas esant VA išsiplėtimui (ektazija) ir aneurizmai proksimaliau fistulės, skilvelio dilatacijai ar disfunkcijai dėl tūrio perkrovos, plautinei hipertenzijai, išemijai su fistule susijusios vainikinės arterijos baseine. Chirurginis didelės fistulės (kai skersmuo daugiau kaip du kartus didesnis, palyginti su distaline VA dalimi) gydymas turėtų būti svarstomas net ir nesant simptomų ir nepriklausomai nuo rizikos [1–3]. Vainikinė arterija, prasidedanti iš kito, nei normaliai turėtų, sinuso Šiai anomalijų grupei priskiriama interarterinė eiga (tarp aortos ir plaučių arterijos), transseptalinė (ar subpulmoninė), retroaortinė ir prepulmoninė eiga. Anomalijos, kai VA eiga interarterinė (ypač esant intramuraliniam segmentui, kai proksimalinė VA dalis yra „panirusi“ į aortos sienelę), dažnai susijusios su staigia širdine mirtimi. [...].