The Treatment of malignant spinal cord tumours
Author | Affiliation |
---|---|
Date |
---|
2007 |
Šiame darbe išnagrinėti ir palyginti 22 ligonių (13 vyrų ir 9 moterų), gydytų dėl vėžio metastazių, ir 22 ligonių (16 vyrų ir 6 moterų), gydytų dėl pirminės nugaros smegenų sarkomos, klinikiniai požymiai, gydymas ir baigtis. Vėžio metastazėmis sirgusiųjų vidutinis amžius – 56,1 ± 12,2 metų, o sarkoma sirgusieji buvo jaunesni – vidutinis amžius 46,2 metų. Pastebėta palyginti trumpa sirgusiųjų sarkoma ligos trukmė iki hospitalizacijos: 17 ligonių – nuo 1 mėnesio iki 1 metų ir 6 ligonių ligos trukmė 2–12 metų. Tai patvirtina ligos piktybiškumą ir greitą progresavimą. Svarbiausias atvykusio į stacionarą paciento požymis yra motorikos defektai. Prieš operaciją galėjo vaikščioti 45,5% vėžio metastazėmis sirgusiųjų, 27,3% atvyko radikulopatijos būklės, 13,6% – paraparezės, 4,6% – hemiparezės, 54,6% ligonių – paraplegijos būklės. Sarkomos atveju 27,73% atvyko radikulopatijos būklės, 13,64% – paraparezės, 54,55% – paraplegijos, 9,09% – tetraparezės ir tetraplegijos būklės. 18 vėžiu sergančių ligonių atlikta laminektomija ir iš dalies ar radikaliai pašalintas navikas, vėliau 6 skirtas spindulinis gydymas ir kortikosteroidai, 4 neoperuotiesiems skirtas tik spindulinis gydymas. 21 sarkoma sirgęs ligonis buvo operuotas, vienam paskirtas tik spindulinis gydymas, 7 sarkoma pašalinta totaliai, o 14 – subtotaliai, 6 ligoniams po operacijos skirtas spindulinis gydymas. Ir vėžio metastazių, ir sarkomos atveju stebėti 3 naviko recidyvai. Ankstyvuoju pooperaciniu periodu pašalinus sarkomą mirė 6 (27,27%) ligoniai ir tik 6 iš 22 pagerėjo. Po operacijos galėjo vaikščioti 50% vėžio metastazėmis sirgusių pacientų, pagerėjo 40,8%, nepakito 63,6%. Radikali chirurginė intervencija neurologinę būklę pablogino 3 vėžiu ir 2 sarkoma sirgusiems ligoniams. Išvados: 1. Geresni rezultatai gaunami iš dalies pašalinus vėžio metastazes [...].
Carcinoma metastases and primary sarcoma of the spinal cord are rare diseases. The treatment of both malignancies is only an attempt to improve the quality of life of these patients. Surgery and adjuvant therapy give a limited extent of benefit to them. The aim of our work was to compare those malignancies by clinical manifestation, the value of surgical treatment and predictive factors for outcome. Between 1980 and 1994, 237 patients with spinal cord tumours were treated at our clinic. Among these, 22 patients with carcinoma metastases and 22 patients with primary sarcoma of the spinal cord are reviewed. Conclusions: 1. Results were better in subtotally removed carcinoma metastases. The value of irradiation was not essential. 2. General results in 22 patients with sarcoma surgery were poor – improved only 6 (27.27%), unimproved 6 (36.36%), worsened 2 (9.09%) and died 6 (27.27%) pts. 3. Surgical radicality was a negative predictive factor for functional outcome because of functional deterioration.