Lietuvos gyventojų elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimo paplitimo ir įpročių tyrimas

Abstract

Pastaruosius du dešimtmečius vykdoma veiksminga tabako kontrolės politika padėjo sumažinti rūkymo paplitimą pasaulyje, tačiau absoliutus rūkančiųjų skaičius tebedidėja. Naujus iššūkius visuomenės sveikatai kelia palyginti nesenai atsiradę ir sparčiai išpopuliarėję naujoviški tabako gaminiai, tokie kaip elektroninės cigaretės (e. cigaretės) ir kaitinamojo tabako gaminiai (HTP). Šie gaminiai naujus vartotojus, ypač jaunus, traukia įvairiais skoniais, išskirtiniu dizainu ir prietaisų funkcijomis. Apie ilgalaikę naujoviškų tabako gaminių žalą mokslininkai dar nežino pakankamai, bet gamintojai rinkai šiuos gaminius pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako gaminiams ar priemonę, galinčią padėti mesti rūkyti. Šiame leidinyje pristatomo mokslinio projekto tyrimo tikslas – įvertinti e. cigarečių ir HTP vartojimo paplitimą tarp Lietuvos gyventojų ir apibendrinti jų vartojimo įpročius. Projekto metu: 1) atlikta Statistikos departamento 2019 metais vykdyto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenų analizė; 2) atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) organizuota 18–64 metų amžiaus gyventojų apklausa telefonu apie e. cigarečių ir HTP vartojimo įpročius bei išanalizuoti jos metu surinkti duomenys; 3) atlikta Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo (HBSC) 2014 ir 2018 metų duomenų apie moksleivių e. cigarečių ir įprastų tabako gaminių vartojimo įpročius analizė. Lietuvoje 2019 metais e. cigaretes arba panašius elektroninius prietaisus rūkė 3,4 proc. – 4,9 proc. vyrų ir 2 proc. moterų. Kada nors tokius gaminius rūkę nurodė 6,2 proc. gyventojų, iš jų 9,7 proc. vyrų ir 3,2 proc. moterų. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti e. cigaretes ir / arba HTP, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų, kurie rūkė bedūmius tabako gaminius, pavyzdys (30,6 proc.) ir galimybė įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius (28,3 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (27,6 proc.) apklaustųjų e. cigaretes ir HTP naudojo kartu su įprastomis cigaretėmis. Pradėję vartoti e. cigaretes ir HTP, 39,9 proc. apklaustųjų nesumažino surūkomų įprastų cigarečių skaičiaus. Pusė rūkančiųjų e. cigaretes (49,4 proc.) ir HTP (55,1 proc.) per pastaruosius 12 mėnesių buvo bandę mesti rūkyti šiuos gaminius. Ketvirtadalis apklaustųjų e. cigaretes ir HTP rūkė ten, kur uždraustos įprastos cigaretės, pavyzdžiui, kavinėse, baruose, viešajame transporte ir kitur. Uždarose namų patalpose e. cigaretes ir HTP rūkė net 45,6 proc. respondentų. HBSC tyrimo duomenimis penktoje klasėje 2018 metais per visą gyvenimą e. cigaretes mėginusių rūkyti berniukų buvo 21,9 proc., mergaičių – 8,3 proc. septintoje – 49,7 proc. berniukų ir 36,8 proc. mergaičių, devintoje – 61,5 proc. berniukų ir 52,9 proc. mergaičių. Tarp e. cigaretes mėginusių rūkyti per pastarąsias 30 dienų penktokų buvo 6,9 proc. berniukų ir 3,4 proc. mergaičių, tarp septintokų – 19,9 proc. berniukų ir 15,2 proc. mergaičių, devintoje – 36,1 proc. berniukų ir 25,3 proc. mergaičių. Rekomenduojama išlaikyti, toliau vienodinti ir griežtinti teisinį e. cigarečių ir HTP reguliavimą bei jo įgyvendinimą, užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą, kuri apsaugotų visuomenės sveikatą, mažintų šių gaminių prieinamumą ir vartojimą. Ypač reikalinga skirti dėmesį veiksmingam kvapų ir skonių draudimo visuose tabako ir nikotino turinčiuose gaminiuose (išskyrus, metimui rūkyti skirtus vaistus) įgyvendinimui. Norintiesiems mesti rūkyti reikia padėti atsisakyti e. cigarečių ir HTP.