Pacientų, turinčių trofines opas, žinios ir slaugos ypatumai

Abstract

Prof. V. Triponio ir bendraautorių duomenimis, Lietuvoje veninės trofinės opos vargina apie 8000 žmonių, o 60-80 metų amžiaus grupėje opų dažnis yra net 5 proc. Nors prieinama ir plačiai naudojama šiuolaikinė tvarsliava, gydoma spaudžiamaisiais tvarsčiais ar kompresinėmis kojinėmis, naujausias arterinio kraujo prietaką ir veninį nuotėkį gerinančiais vaistais, vis dėlto kojų trofinių opų gydymas išlieka ilgas ir labai brangus, ypač tada, kai negalima pašalinti opėjimą sukeliančios priežasties. Įvertinus Lietuvos ir užsienio slaugytojų tyrimus, susijusius su pacientų, turinčių trofines opas, žinias ir slaugos ypatumus, nustatyta, kad pacientai gan prastai žino apie svarbiausius aspektus: fizinio aktyvumo svarbą, kompresinę terapiją, tvarsčius, jų keitimo principus; antsvorio, rūkymo įtaką opai. Tikslas: apžvelgti pacientų, turinčių trofines opas žinias ir slaugymo ypatumus. Tyrimai parodė, kad pacientai nepakankamai mokomi opos priežiūros principų. Pavyzdžiui, 2009 m. Ž. Butvilaitės Kaune atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai pacientai naudoja marlinius ir hidrokoloidinius tvarsčius. Hidrokoloidinius tvarsčius naudojantys pacientai juos dažniausiai keičia kas dvi dienas, kas, anot specialistų, yra per dažnai. Taipogi pastebėta, jog pacientai, net ir žinodami tinkamas prevencijos priemones ir būdus vis tik jų nesilaiko − daugelis pacientų prevencines priemones taiko tik epizodiškai (nemeta rūkymo, nesportuoja, nemažina svorio, kompresinę terapiją taiko nepastoviai − laiku neužsimauna kompresinių kojinių ar nepakankamai jas nešioja, netinkamai tvarsto kojas ir kt.). [...].