Sergančiųjų išsėtine skleroze paūmėjimo gydymo metodų įvertinimas naudojant ėjimo testus
| Date |
|---|
2016-05-25 |
Bibliogr.: p. 327
Įžanga Išsėtinė sklerozė (IS) yra dažniausia autoimuninė centrinės nervų sistemos liga ir dažniausia gyvenimo kokybę bloginanti liga tarp jaunų suaugusiųjų žmonių. Dėl kintamų pažeidimų galvos ir nugaros smegenyse, nėra specifiško eisenos sutrikimo būdingo tik IS, tačiau dažniausiai judėjimo sutrikimai pasireiškia ėjimo greičio ir žingsnio ilgio sumažėjimu. Būtent ėjimas yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį galima įvertinti farmakoterapijos ir reabilitacijos naudą bei ligos progresavimą. Todėl gydymo atsakui ir ligos progresavimui įvertinti reikia naudoti tinkamą, ėjimo pokyčiais pagrįstą skalę. Tikslas Įvertinti sergančiųjų IS ligos paūmėjimo gydymo metodų efektyvumą naudojant EDSS ir MSWS–12 skales, bei 25 pėdų ėjimo testą. Uždaviniai 1. Įvertinti tiriamųjų pasiskirstymą pagal lytį, dažniausiai pasireiškiantį IS eigos tipą bei pažeidimo simptomų grupę. 2. Nustatyti negalios, MSWS–12 skalių ir 25 pėdų ėjimo testo rezultatų pokyčius prieš ir po pasirinkto gydymo. 3. Įvertinti MSWS–12 skalės ir 25 pėdų ėjimo testo patikimumą. Metodika Nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. buvo atliekamas perspektyvinis tyrimas. Tiriamųjų grupė – 51 pacientas, stacionarizuotas į LSMUL KK Neurologijos kliniką ir kuriam diagnozuotas IS paūmėjimas. Tiriamieji pildė originalią 20 klausimų anketą. Buvo renkami duomenys apie tiriamųjų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, šeimyninę ir socialinę padėtį, ligos pradžią, eigą, paūmėjimus, gydymą, judėjimo sunkumus, ligos įtaką gyvenimo kokybei. Prieš ir po gydymo buvo vertinama bendras tiriamųjų funkcijos sutrikimų laipsnis pagal EDSS skalę, judėjimo funkcijos sutrikimai subjektyviai įvertinti MSWS–12 skale, ėjimas objektyviai įvertinta atlikus 25 pėdų ėjimo testą. Pagal EDSS balus tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę (n=38) sudarė tiriamieji, kurių EDSS balas[...].