Su vėžiu susijusių venų trombinių embolijų gydymas

Abstract

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams yra gerokai didesnė trombozių rizika nei bendrajai populiacijai. Su vėžiu susijusi trombozė, dar vadinama Trousseau (Truso) sindromu, lemia blogesnę prognozę ir neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Todėl, gydant vėžiu sergančius pacientus, labai svarbu laiku įvertinti trombozių riziką individualiu atveju ir užtikrinti jų pro filaktiką,o įvykus trombozinėms komplikacijoms paskirti pacientui gydymą. Šiuo metu daugėja duomenų, kad ir naujieji geriamieji antikoaguliantai yra tinkami su vėžiu susijusių venų trombinių embolijų gydymui ir profilaktikai. Įvadas. Nustatyta, kad onkologinės ligos susijusios su padidėjusiu kraujo krešumu, todėl vėžiu sergantiems pacientams yra didesnė trombozių rizika, palyginti su bendrąja populiacija [1, 2]. Su vėžiu susijusi trombozė dar vadinama Trousseau sindromu, pirmą kartą 1865 m. ją aprašiusio Prancūzijos gydytojo ir politiko A. Trousseau garbei. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia venų trombinėmis embolijomis (VTE), apimančiomis giliųjų venų trombozę (GVT) ir plaučių emboliją (PE), rečiau – arterine tromboze bei diseminuota intravazaline koaguliacija (DIK), susijusia su nebakteriniu tromboziniu endokarditu [1, 3]. Dažniausia Trousseau sindromo forma – VTE – diagnozuojama nuo 4 iki 20 proc. Vėžiu sergančių pacientų. Be to, apie 20 proc. Visų GVT atvejų nustatoma onkologiniams ligoniams [1]. Įvairių šaltinių duomenimis, piktybinėmis ligomis sergantiems pacientams yra nuo 4 iki 7 kartų didesnė VTE rizika, palyginti su bendrąja populiacija [1, 4, 5]. [...].