Podagros epidemiologija, simptomai, diagnostika ir gydymas

Abstract

Podagra yra viena iš labiausiai paplitusių uždegiminių reumatinių ligų. Podagrinis artritas yra sunki bei neįgalumą galinti sukelti liga, kurią sukelia mononatrio uratinių (MNU) kristalų sankaupos sąnariniame tarpe, periartikulinėse struktūrose ir minkštuosiuose audiniuose, sukeliančios ryškią uždegiminę reakciją, pasireiškiančią pacientui sukeliamu dideliu skausmu. Bendras podagros paplitimas siekia 1–4 proc. visų gyventojų. Vakarų šalyse ši liga pasireiškia 3–6 proc. vyrų ir 1–2 proc. moterų, kai kuriose šalyse paplitimas gali siekti iki 10 proc. Visame pasaulyje sergamumas podagra didėja dėl prastų mitybos įpročių, pavyzdžiui greitojo maisto vartojimo, fizinio aktyvumo stokos, padidėjusio nutukimo dažnio ir metabolinio sindromo. Hiperurikemija yra vienas pagrindinių ir geriausiai išsiaiškintas rizikos veiksnys podagros išsivystymui. Kitas labai svarbus rizikos veiksnys yra mityba, raudona mėsa, jūrų gėrybės, vartojimas fruktoze (natūraliu vaisių cukrumi) saldintų gėrymų bei alkoholio vartojimas gal padidinti šlapimo rūgšties koncentraciją ir lemti podagros išsivystymą. Anamnezės surinkimas, apžiūra, laboratoriniai tyrimai ir rentgenografija arba ultragarsinis tyrimas gali būti naudojami podagros diagnozavimui. Diagnozė yra patvirtinama nustačius mononatrio uratinius (MNU) kristalus pažeisto sąratio sinovijiniame skystyje. Ūminiams podagros priepuoliams būdingas staigus paveikto sąnario skausmas, kartu pasireiškiant ir kitiems uždegimui būdingiems simptomams: padidėjusi odos temperatūra ties pažeistu sąnariu, patinimas, paraudimas ir ryškus jautrumas. Dažniausiai podagros paveikia sritis yra kojos nykštys (metatarsofalanginis sąnarys), likusiais atvejais įprastai paveikiami kiti pėdos sąnariai, taip pat kelio, alkūnės ir plaštakos sąnariai. [...]. Gout is one of the most prevalent inflammatory rheumatic disease. Gout is a severe, often debilitating inflammatory arthritis caused by deposition of monosodium urate crystals in the joint space, periarticular structures and soft tissues, producing a pronounced inflammatory response in the patient experienced as pain. The general prevalence of gout is 1-4%. of the general population. In western countries, the disease occurs in 3-6% in men and 1-2% in women. In some countries, the prevalence may increase up to 10%. Worldwide, the incidence of gout is increasing due to poor eating habits such as fast food intake, lack of physical activity, increased incidence of obesity, and metabolic syndrome. Hyperuricemia is the most common and well-studied risk factor for developing gout. Another very important risk factor is diet consisting of red meat, seafood; drinking beverages sweetened with fructose or consuming alcohol increase levels of uric acid and may lead to developing gout. A medical history, physical examination, laboratory tests and radiography or ultrasound may be used for diagnosing gout. Diagnosis may be confirmed by identification of monosodium urate (MSU) crystals in synovial fluid of the affected joint. Acute gout attacks are characterized by a rapid onset of pain in the affected joint followed by warmth, swelling, reddish discoloration, and marked tenderness. Most commonly gout affect the big toe joint (metatarsophalangeal joint), while the remaining cases typically affects other joints in the foot as well as the knee, elbow and hand. For every patient that has gout doctor should explaine that gout is chronic illness which manifests in acute inflammation episodes. Allopurinol is a widely used urate - lowering therapy (ULT) in patients with gout and hyperuricemia. Asymptomatic hyperuricemia is not considered a disease, and treatment has not been indicated.