Eozinofilinis kvėpavimo takų uždegimas ir IL-5, IL-3, GM-CSF receptorių bei α4β1, αMβ2 integrinų raiška sergant sunkia nealergine eozinofiline astma

Abstract

Įvadas. Eozinofilinis astmos fenotipas išsiskiria sunkia klinikine eiga, dažnais paūmėjimais, atsparumu gliukokortikoidams (GK). Žinoma, kad pagrindinis vaidmuo astmos patogenezėje tenka eozinofilams, tačiau neaišku, kas lemia aktyvesnį uždegimą sergant sunkia eozinofiline astma (SEA). Eozinofilų brendimas, aktyvinimas ir telkimasis plaučiuose iš esmės yra nulemtas trijų pagrindinių citokinų: interleukino-3 (IL-3), interleukino-5 (IL-5) ir granulocitų-makrofagų kolonijas stimuliuojamojo veiksnio (angl. Granulocyte Macrophage Colony-Stimulating Factor, GM-CSF) bei susijęs su integrinų aktyvinimu. Stinga žinių apie galimai skirtingą minėtų citokinų receptorių ir integrinų raišką bei galimą sąsają su įrodytais eozinofilinio uždegimo aktyvumą atspindinčiais biologiniais žymenimis sergant SEA. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Ištirti eozinofilinių citokinų receptorių IL-3Rα, IL-5Rα ir GM-CSFR genų ir α4β1, αMβ2 integrinų raišką, įvertinti eozinofilinį kvėpavimo takų uždegimą atspindinčius biologinius žymenis, pvz., periferinio kraujo eozinofilų kiekį, azoto monoksido frakciją iškvepiamame ore (FeNO), sergant nealergine SEA, ir gautus duomenis palyginti su naujai diagnozuota alergine astma (AA). Metodai. Ištirta 16 asmenų: penki sergantieji nealergine SEA, gydomi didelėmis įkvepiamųjų GK dozėmis, esant stabiliai ligos eigai, 11 tiriamųjų, kuriems nustatyta lengvo arba vidutinio sunkumo AA, tačiau gydymas dar neskirtas. Eozinofilai iš kraujo išskirti centrifugavimo ir magnetinės separacijos būdu, lizuoti izoliuojant mRNA. Integrinų α4β1, αMβ2 ir citokinų IL-5Rα, IL-3Rα, GM-CSFR genų raiška vertinta naudojant kiekybinį tikrojo laiko polimerazės grandininės reakcijos metodą. FeNO koncentracija ištirta Niox VERO matuokliu (Circassia, USA). Rezultatai. IL-5Rα, IL-3Rα ir GM-CSFR genų raiška labiau išreikšta nealerginės SEA grup