Skystųjų terpių ir įprastinio citologinio tyrimo diagnostinė vertė
Author | Affiliation | |
---|---|---|
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos | ||
Date |
---|
2013-09-13 |
Darbo tikslas: Nustatyti ir palyginti dviejų skirtingų citologinių metodų vertę, diagnozuojant gimdos kaklelio (GK) displazijas ir vėžį. Metodika: 1. Surinkti klinikiniai duomenys 459 moterų 2009.05.01 – 2010.10.31 tirtų KMUK MK dėl įtariamos gimdos kaklelio patologijos, kurioms buvo atlikti citologiniai tyrimai skystųjų terpių ir įprastine PAP metodikomis bei atlikta gimdos kaklelio biopsija. 2. Į galutinę analizę įtraukti tik tie atvejai (n=140), kuomet biopsija buvo atlikta ne vėliau kaip 4 mėnesiai po įprastinio PAP (n=63) ar skystųjų terpių citologinio tyrimo (n=77). 3. Apskaičiuoti skystųjų terpių citologijos ir įprastinio PAP testo diagnostiniai rodikliai. Analizė atlikta naudojant SPSS 15.0 statistinį paketą. Naudotas patikimumo lygmuo p<0,05. Rezultatai: 1. Citologinių (norma, reaktyviniai pokyčiai, ASCUS, ASC-H, LSIL, HSIL, SCC) ir histologinių (norma, cervicitas, CIN1, CIN2, CIN3, CA) kategorijų dažnis tarp moterų, tirtų skystųjų terpių metodika ir įprastiniu PAP testu, nesiskyrė (p>0,05). 2. Skystųjų terpių citologijos metodu diagnozuojant ≥CIN1, tyrimo jautrumas buvo 84,8%, specifiškumas – 38%, teigiama prognozinė vertė (TPV) – 50,9%, neigiama prognozinė vertė (NPV) – 77,2%. Tuo pačiu metodu diagnozuojant ≥CIN2, tyrimo jautrumas buvo 87,5%, specifiškumas – 35,8%, TPV – 38,18%, NPV – 86,5%. 3. Įprastinės citologijos metodu diagnozuojant ≥CIN1, tyrimo jautrumas buvo 85,18%, specifiškumas – 33,3%, TPV – 48,93%, NPV – 75%. Tuo pačiu metodu diagnozuojant ≥CIN2, tyrimo jautrumas 95%, specifiškumas – 34,88%, TPV – 40,4%, NPV – 93,75%. 4. Nors abiejų citologinių metodikų atskirų citologinių (norma ir reaktyviniai pokyčiai, ASCUS, ASC-H, LSIL, HSIL, SCC) ir histologinių kategorijų (norma ir cervicitas, CIN1, CIN2, CIN3, ≥CIN1, ≥CIN2) koreliacija statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau skystųjų terpių LSIL turėjo tendenciją geriau
koreliuoti su ≥CIN1 (41,1%) ir ≥CIN2 (23,5%) nei įprastinės citologijos LSIL (atitinkamai 14,3% ir 7,1%). Išvados: 1. Abiejų citologinių metodikų vertė diagnozuojant ≥CIN1 iš esmės nesiskyrė. 2. Įprastinis PAP citologinis tyrimas šiek tiek jautresnis tiek diagnozuojant ≥CIN2, tiek paneigiant šią diagnozę (didesnė NPV).