Branduolinių tyrimų vertė širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikoje

Abstract

Radionuklidinė diagnostika – mokslas apie ligų diagnozavimą radioaktyviosiomis medžiagomis – izotopais ir izomerais. radioaktyviųjų medžiagų apykaita organizme yra nustatoma atsižvelgiant į išspinduliuotą jonizuojančiąją spinduliuotę. Branduoliniams tyrimams atlikti yra naudojami farmaciniai preparatai, pažymėti radionuklidais, kurie dar vadinami radiofarmaciniais preparatais. Pagrindiniai branduoliniai tyrimo metodai, taikomi kardiologijoje, yra radionuklidinė kompiuterinė tomografija (RKT), dar kitaip vadinama vieno fono emisijos kompiuterine tomografija (SPECT) (angl. single photon emission computed tomography), kada radioaktyvios medžiagos (gama spinduolio ar juo pažymėto radiofarmacinio preparato) pasiskirstymo vaizdas yra gaunamas gama kameromis bei pozitronų emisijos tomografija (PET), naudojant pozitronų spinduliuose (b⁺), kurie anihiliacijos metu virsta dviem vienodos energijos (511 KeV), priešingomis kryptimis skriejančiais gama kvantais. Išeminė širdies liga išlieka pagrindine indikacija atlikti radionuklidinius tyrimus kardiologiniams pacientams, tačiau, plečiantis radiofarmacinių preparatų pritaikymo galimybėms, branduolinių tyrimų atlikimas populiarėja vertinant įvairius uždegiminius pakitimus, aterosklerozinių plokštelių aktyvumą ir kt. [...].