Akių lašų konservantų problema oftalmologijoje

Abstract

Akių lašų konservantai efektyviai saugo nuo infekcijos, plintančios per akių lašus. Akių lašų konservantai išties labai sumažina akies infekcijų dažnį, nes, pasižymėdami tam tikru antimikrobiniu aktyvumu lašintuve, smarkiai apriboja mikrobinių, grybelinių, amebinių infekcijų plitimą per užterštus akių tirpalus. Konservantai taip pat palaiko akių lašų veikliosios medžiagos gyvavimo laiką ir net stiprina jos poveikį. Ilgainiui vartojant įvairius akių lašus su konservantais ryškėja ir šalutinis jų poveikis – toksiškumas akies paviršiaus audiniams. Žalingas poveikis priklauso tiek nuo konservanto rūšies, jo veikimo pobūdžio, tiek nuo koncentracijos. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad konservantas kaupiasi akies audiniuose, todėl problema tampa itin opi lėtinėmis akių ligomis sergantiems ligoniams. Toksišką konservanto poveikį akies paviršiui sunku atpažinti ir diagnozuoti, nes nėra tik jam būdingų simptomų ar požymių. Dažnai sunku nuspręsti, ar tai toksinis veikliosios vaisto medžiagos, ar žalingas konservanto poveikis. Akių lašų konservantai skiriami į dvi pagrindines kategorijas: detergentus ir oksidantus. Detergentai (BAK, chlorobutanolis, amonio dariniai) pakeičia mikroorganizmo ląstelės membranos pralaidumą, atpalaiduoja citoplazmos komponentus, tačiau pasižymi ir toksiniu poveikiu eukariotinėms (gyvulinės kilmės) ląstelėms. Patekę į ląstelių vidų, sukelia jų žūtį, nes žinduolių ląstelės negali cheminės medžiagos neutralizuoti. Oksidantai (natrio perboratas, stabilizuotas oksichloro kompleksas SOC) – mažesnės molekulinės masės cheminės medžiagos, todėl lengvai patenka į mikroorganizmo ląstelės vidų ir sukelia jos žūtį. Oksidantai pasižymi nereikšmingu toksiškumu eukariozinėms ląstelėms, nes turi oksidantą neutralizuojančių antioksidantų bei katalazių. Oxyd™ – naujas konservantas – SOC darinys [...]. The purpose of use of preservative is to prevent patient infection during use of the product and to prevent microbial spoilage of the product once the pack has been opened. Recent publications have shown that the amounts of preservatives intended to destroy microorganisms and meet extremely stringent effectiveness requirements may also induce damage to ocular tissues and hypersensitivity reactions, especially when used for long periods In spite of tested preservative effectiveness, there is no certain guarantee that microbial contamination of eye drops during the period of use can be totally excluded Numerous studies have demonstrated that the strength of the preservative system does not guarantee freedom from patient use microbial contamination which lies in a reservoir on the tip and the inner surface of the cap with consequent transfer to the drops dispensed In chronic eye diseases, such as keratoconjunctivitis sicca or glaucoma, ophthalmic medications need to be used regularly and continuously to be effective. Patients with KCS or glaucoma may need to use ophthalmic solutions indefinitely. Preservatives can disrupt the precorneal tear film, which acts as a lubricant and protective layer for the epithelium, and lead to damage to the epithelial surface and worsening of the dry-eye condition. Long-term use of antiglaucoma drugs has been associated with toxic and inflammatory changes of the ocular surface. Preservatives can be classified in two main categories, detergents and oxidants. Detergent preservatives, such as benzalkonium chloride, act upon microorganisms by altering cell membrane permeability and lysing cytoplasmic contents. Ocular toxicity can occur because some detergent preservatives can affect eukaryotic cells. Oxidative preservatives are usually smaller molecules that penetrate cell membranes and interfere with cellular function. Oxidative preservatives can destabilize cell membranes but to a lesser degree than detergent preservatives [...].